„Turgus“ turguje
Šeštadienio vakarą pagrindinėje Biržų turgaus aikštėje prisirinko daug žmonių. Drabužių kolekcijos „Turgus“ pristatymas turguje domino labiau, nei erzino karštas vakaras. Organizatoriai visiems siūlė vaišintis mineraliniu vandeniu, nealkoholiniu alumi ir kitais gėrimais. Tai padėjo sulaukti vėluojančios renginio pradžios, pasišnekučiuoti, vieniems kitus susitikti.
Turgaus paviljone tuo metu kolekcijos pristatymui rengėsi modeliai. Vėliau jos autorė Vaida Voraitė paaiškins: tą vakarą dėl kolekcijos pristatymo dirbo šešiasdešimt žmonių. Turgaus paviljonas, dar kvepiantis šviežia mėsa ir kitomis maisto prekėmis, nei modelių, nei juos ruošiančių specialistų neišgąsdino, priešingai – sudomino netikėta vieta, kaip ir netikėtai kolekcijos pristatymui pasirinkta turgaus aikštė.
Suskambusi saksofono melodija (o saksofonu grojo dizainerės Vaidos draugas) sustabdė pokalbius aikštėje ir žvilgsnius nukreipė į turgaus prieigas. Biržiečiai atidžiai stebėjo, plojimais lydėjo kolekcijos modelius ir jų vilkimus drabužius. Trumpas visų 20 modelių sugrįžimas, keletas dizainerės Vaidos sakinių ir šou baigėsi.
Kas suskubo, spėjo visus kolekcijos drabužiais vilkinčius modelius ir dizainerę Vaidą nufotografuoti prie paviljono, pasveikinti asmeniškai. Kiti išėjo pritrūkę informacijos apie pačią šio pristatymo idėją, bet… visą rūpimą informaciją biržiečiai galėjo išgirsti kitą dieną „Portfolio“ meno galerijoje, kur vyko šios kolekcijos „showroom“.
Showroom „Portfolio“ galerijoje
Tokie pristatymai, „showroom“, paaiškino Vaida Voraitė, paprastai skiriami potencialiems drabužių gamintojams, prekybininkams, juose kolekcijos kūrėjas gali išsamiai pristatyti savo kūrinius, atsakyti į visus klausimus. Nei prekybininkų, nei gamintojų „Portfolio“ galerijoje nesimatė, bet atėjo keliolika nuoširdžiai kolekcija susidomėjusių biržiečių ir dizainerę Vaidą apipylė klausimais. Pirmiausia – kodėl „Turgus“ ir kas buvo šios idėjos autorius? V. Voraitė paaiškino, kad idėjos autorystė priklauso Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vadovei Indrai Drevinskaitei. Prieš porą metų ji susirado Berlyne gyvenančią Vaidą ir pasiūlė jai sukurti su Jonu Meku susijusią kolekciją. Dizainerę ši mintis sudomino. Tai buvo puiki proga pasidomėti J. Meko kūryba (filmais, dienoraščiais, eilėraščiais ir kt.), rasti sau artimų idėjų, kurios galėtų atsispindėti kuriamoje drabužių kolekcijoje.
Dizainerė Vaida kalba, kad J. Meko kūryboje surado daug jai labai svarbių motyvų, sąsajų, todėl parengti tokią kolekciją buvo ir iššūkis, ir malonumas. Jono Meko idėjos dizainerei siejosi su lino audiniais, todėl savo kolekcijai daugiausia naudojo lietuvišką liną (Panevėžio „Lino“ ir Biržų „Siūlo“ gaminamus audinius).
Kolekcijoje yra keletas drabužių, sukurtų iš šilko ir vilnos. Drabužius kolekcijai siuvo ir pati, ir profesionalūs siuvėjai Berlyne bei Biržuose.
Tie patys drabužiai skirti tiek vyrams, tiek moterims. V. Voraitė kalbėjo, kad mintį vyrus aprengti sijonais jai „įsiūlė“ vieno Oslo restorano darbuotojai, kurie iš restorano išprašė jos draugą, dėvintį sijoną. Dizainerė sakė vis ieškanti vyriškų linijų savo kuriamuose drabužiuose, tačiau didelio skirtumo tarp vyrams ir moterims skirtų drabužių nenori akcentuoti.
V. Voraitė prisipažino mėgstanti vaikščioti į dėvėtų drabužių parduotuves ir čia randanti ne vieną idėją naujam kūriniui, o kartais perdirbanti čia įsigytą drabužį – jam dovanoja antrą gyvenimą.
Nors tvarumas nėra pagrindinė jos kūrybos ašis, jai, kaip ir daugeliui jaunų menininkų, tvarumo idėjos labai artimos, todėl dizainerė džiaugiasi, kad audinių gamintojai jau pradeda gaminti perdirbtus audinius, perdirbami net lino audiniai.
O kodėl kolekcijos pristatymas vyko turguje ir gavo jo vardą? V. Voraitė sakė, kad kurdama su J. Meko kūryba susijusią kolekciją apie jos vardą iš anksto negalvojo. Ta mintis atėjo staiga, ir todėl, kad tai biržiečių pamėgta vieta, čia drabužius įsigyja daug žmonių, juos jaunystėje čia pirkdavusi ir pati kolekcijos autorė, ir dėl to, kad kolekciją demonstruoti tokioje erdvėje yra patogu. I. Drevinskaitė priminė: J. Meko „Semeniškių idilėse“ yra eilėraštis „Turgus“… Kolekciją demonstravę modeliai taip pat liko sužavėti turgaus aikšte. Čia pasirodė Lietuvoje dirbantys skirtingų tautybių profesionalūs modeliai, tačiau vienas kitas V. Voraitės draugas pasisiūlė pabūti modeliu „Turgaus“ kolekcijai ir sėkmingai susidorojo su šia misija.
„Portfolio“ galerijoje modeliais galėjo tapti visi, kas norėjo. Pirma modeliu panoro būti galerijos savininkė Lijana Judickaitė. Drabužius ji įvertino puikiai. Buvo ir kitų modelių, kuriems linas ir šilkas karštą dieną labai patiko.
Rodydama konkrečius drabužius V. Voraitė kalbėjo, kiek laiko užėmė juos sukurti, kokie profesionalai dirbo su vienu ar kitu drabužiu, kiek jis galėtų kainuoti.
Pirma personalinė
Vaidos Voraitės kolekcijos pristatymas turguje – pirmas personalinis šou. Ir visai simboliška, kad jis vyko gimtuosiuose Biržuose. Šiam projektui abi su I. Drevinskaite rašė projektą ir gavo Lietuvos kultūros tarybos ir rajono Savivaldybės finansavimą. V. Voraitė turi interneto svetainę https://vaidavoraite.com, kurioje pristato savo sukurtus modelius.
V. Voraitė yra baigusi Biržų „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, Lietuvoje baigė ekonomikos studijas, Norvegijoje, Oslo nacionalinėje meno akademijoje, baigė drabužių dizainą, šiuo metu gyvena ir kuria Berlyne, savo darbus ne kartą yra pristačiusi Lietuvoje kartu su kitais dizaineriais.
