Gyventojai, prieštaravę vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai, persigalvojo.
Europos Sąjungos (ES) direktyvos bei lėšos gerokai paspartino centralizuotų nuotekų tinklų plėtrą šalyje. Ne išimtis ir Biržai. Nors girtis šimtaprocentiniu prieinamumu dar negalima, tačiau pažanga akivaizdi.
Praėjo vos kiek daugiau kaip 100 metų nuo lauko išviečių Lietuvoje atsiradimo, o jau 97 procentai Biržų miestelėnų kaip ponai sėdi ant klozetų. Tuo tarpu su centralizuotu vandens tiekimu Biržuose gerokai prasčiau, ypač individualių gyvenamųjų namų kvartaluose.
Nors per paskutinius keletą metų vanduo pasiekė dar apie 10 procentų miesto būstų, tačiau bendrai Biržuose centralizuotą vandentiekį turi tik kiek daugiau nei 60 procentų namų.
Reikia pažymėti, jog pastaraisiais metais savo veiklą plėsdami vandens ir nuotekų šalinimo tinklus gerokai suaktyvino UAB „Biržų vandenys“. Naudodamasi ES projektinėmis bei savomis lėšomis įmonė veda šiuos tinklus į naujas gatves, plečia jau esančias magistrales, įjungdami naujus vartotojus. Daugeliui individualių namų gyventojų vėl atgimė viltis sulaukti miesto vandentiekio ar nuotekų tinklų dar šitame penkmetyje.
Tokiame kontekste gerokai nustebino praėjusią savaitę pasirodęs viešas pranešimas, kad stabdoma centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Upės bei Tarybų gatvėse. Tokiu būdu Upės g. vandentiekio ir nuotekų netektų 21 būstas, o Tarybų g. – 4 būstai.
Priežastis – kelių šių gatvių gyventojų prieštaravimas, kad jų valdas siektų minėtų tinklų apsauginės zonos.
Kaip paaiškino UAB „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskienė, patys magistraliniai vamzdynai vedami gatvėmis, jie niekur „neužkabina“ gyventojų valdų, jų nepaliestų ir vamzdžių klojimo darbai. Tačiau šiems tinklams yra nustatyta apsauginė zona – po 2, 5 metro nuo vamzdžio į abi puses. Joje galioja tam tikri veiklos apribojimai. Kadangi gatvė siaura, apsauginė zona įlenda į gyventojų valdas. Įstatymas numato, kad reikia gauti valdos savininko sutikimą, jog jo žemėje bus nustatyta minimų inžinerinių tinklų apsauginė zona.
Anot E. Barkauskienės, kai kur apsauginė zona į gyventojo valdą įlenda vos keliasdešimt centimetrų, tačiau savininkas vis tiek neduoda sutikimo.
Anot direktorės, argumentai patys įvairiausi – nuo pykčio ant kaimyno ar ant „Biržų vandenų“ iki baimės, kad pravedus nuotekas ir vandentiekį reikės prie šių tinklų jungtis ir mokėti pinigus.
Situacija kiek keista, nes šioje gatvėje nutiestas dujų vamzdynas, jo apsauginė zona neabejotinai kerta ne vieną valdą, tačiau dėl to jokių problemų nėra.
Tą patį galima pasakyti ir apie elektros linijų apsaugines zonas. Tiesiog anksčiau nebuvo reikalaujama gyventojų sutikimo, tačiau draudimai tam tikrai veiklai apsauginėse zonose niekur nedingo.
Svarbiausia, kad tokie dalykai tikrai neskatina bendruomeniškumo. Vandentiekio ir nuotekų daug metų nesulaukiantys gyventojai tikrai geru žodžiu neminės kaimyno, kurio užsispyrimas sutrukdė jiems turėti elementarius šiuolaikinius patogumus.
Laimei, viešumas turėjo gerąją pusę. Paskelbus savivaldybės tinklalapyje adresus, kokie būstai nesutinka duoti sutikimo, Upės gatvėje užvirė šioks toks šurmulys.
Kaip antradienį informavo UAB „Biržų vandenys“ direktorė E. Barkauskienė, visi 6 anksčiau prieštaravę valdų savininkai apsigalvojo ir davė sutikimus, todėl nuotekų bei vandentiekio tinklai Upės gatvėje bus tiesiami.
