Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietuvoje šias sraiges leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Nors už vynuoginių sraigių kilogramą mokama kaip ir praėjusiais metais – po 0,50 centų, rinkėjų netrūksta.
Laukia drėgnų orų
Kai kurie ankstesniais metais sraiges rinkdavę žmonės sako, kad šią sezoninę veiklą sutrukdė sausas pavasaris. Vynuogines sraiges lengviau rinkti, kai lyja, tuomet jos išlenda į paviršių ir geriau matomos.
Dabar daug kas sraigių ieško drėgnų vietų miškuose, šalia upelių, kur jų populiacija gausesnė.
Vynuogines sraiges Biržuose superkanti Gintarė Kuodienė sakė, kad tikrai yra renkančių sraiges žmonių. Kai kurie vynuoginių sraigių atveža parduoti dideliais kiekiais.
„Nuo žemės pinigai dygsta, kaip gali jų nepaimti“, – apie sraigių rinkėjų motyvaciją kalbėjo supirkėja.
Moteris sakė, kad surinktas sraiges pasiima supirkėjai. Supirkėjos žiniomis, jas išveža į užsienį.
Nustatyta dydžio riba
Pasak Aplinkos ministerijos, vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis. Todėl nustatyti apribojimai jas renkant.
Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės draudžia šias sraiges rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Leidžiama rinkti ne mažesnes kaip 28 mm kiauto skersmens vynuogines sraiges. Prieš superkant privalu sraiges išrūšiuoti supirkimo vietoje.
Supirkėjai jas turi išrūšiuoti pagal skersmenį. Po rūšiavimo negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių vynuoginių sraigių, nei leidžiama.
Vynuoginės sraigės į Lietuvą buvo atvežtos daugiau kaip prieš du šimtus metų iš Vakarų Europos ir įkurdintos prie dvarų buvusiuose parkuose. Ilgainiui jos paplito visoje šalies teritorijoje. Vynuoginių sraigių išteklius aktyviai pradėta naudoti maždaug prieš 20 metų. Beveik visos surinktos sraigės yra eksportuojamos.
