Saulėtą, žydintį sekmadienį Papilyje, prie memorialo, skirto Papilio krašto partizanams, rikiavosi žygio dalyviai. Sakralioje vietoje prasidėjo dviračių žygis, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai.
Idėjos iniciatoriai – rokiškėnai, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus darbuotojai Diana Meškauskienė ir Valius Kazlauskas.
Biržų muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pristatė maršrutą ir Papilio krašto partizaninės kovos pagrindinius momentus, savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė priminė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Biržų filialo ilgametę veiklą, įamžinant Laisvės kovų vietas. Evangelikų reformatų kunigė Sigita Veinzierl palaimino žygio dalyvius, akcentuodama Laisvės trapumą ir svarbą.
Per šešiasdešimt įvairaus amžiaus dviratininkų turėjo įveikti daugiau nei 30 kilometrų, sustodami 1863-ųjų metų sukilimo, pokario partizanų mūšių, žūties, palaidojimo vietose. Kartu su rokiškiečiais keliavo ir dešimt Biržų kuopos šaulių, rūpestingai globojamų Vidučio Šeško, Ingos Arlikevičienės, Romo Gentvilo.
Žygio kulminacija – šv. Mišios Anglių kalnelyje. Čia, kur susitinka sukilėlių, pokario partizanų ir šiandienos Ukrainos karo tragizmas, itin prasmingai skambėjo šv. Mišių liturgija – esame amžiams susieti kovos už Laisvę, be kurios jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Papilio klebonas Vidmantas Kareckas dėkojo visiems, budintiems Laisvės sargyboje.
Nelengvo, lietingo žygio pabaigoje, be abejo, buvo ir šauliška ypatingoji košė, greit atstatanti jėgas, ir padėkos, ir dovanos, ir daug įspūdžių. Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, garbingai įveikęs visą maršrutą, džiaugėsi, kad rokiškėnai, apkeliavę savo rajoną, praplėtė ribas, kad žygis buvo informatyvus ir kupinas emocijų.
Iš tiesų bene svarbiausias – vienybės – jausmas sujungė visus tą sekmadienį. Kai tiek daug apie tai kalbama, smagu pajusti bendraminčių gydančią galią. Būti kartu. Prisiminti. Pasimelsti už Laisvę ir Laisvės karius. Vis dar girdėti Biržų ir Rokiškio tremtinių choro dainas. Labai simboliška, kad žygio dalyviai buvo iš Rokiškio Nepriklausomybės aikštės išlydėti tremtinių dainų, o namo palydėti tais pačiais biržiečių ilgesio žodžiais. Yra nematoma jungtis. Vis dar. Yra viltis, nuskambėjusi Obelių muziejaus įkūrėjo Andriaus Dručkaus vaikaičio kalboje Anglių kalne – „…esame, kol prisimename“.
