Aptariant būtinus sveikatos priežiūros tinklo pokyčius ryškėja takoskyra tarp skirtingų kartų medikų. Su ilgamete patirtimi vis labiau konkuruoja jaunosios kartos gebėjimas priimti naujoves, jas taikyti praktikoje.
Biržų savivaldybės mero potvarkiu sudaryta Darbo grupė renkasi į posėdžius, kuriuose aptariami rajonui gyvybiškai svarbūs sveikatos priežiūros klausimai. Apie ką tuose pasitarimuose diskutuojama, savivaldybės tinklalapyje pateikta tik labai aptaki, bendro pobūdžio informacija. Tačiau būtent diskusijose galima suprasti, kuo gyvena rajono sveikatos sistema, išryškėja požiūrių skirtumas į darbą ir ligonius.
Ar klerkų mąstymas sensta greičiau?
Darbo grupėje dėl savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pokyčių ir jiems reikalingų investicijų suplanavimo yra daug jaunų veidų. Jie – iš savivaldybės administracijos, savivaldybės ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos statusą turinčios Biržų ligoninės.
Paskutiniajame pasitarime kalbėta ne tik apie investicines lėšas, kurių būtų galima tikėtis pertvarkant medicinos įstaigų tinklą, bet ir apie įrangos poreikį.
Pasak kai kurių grupės narių, nustebino savivaldybės gydytojo funkcijas atliekančio Kęstučio Knizikevičiaus požiūris ir nuostatos. Šis jaunas žmogus kalbėjęs apie tai, jog senstančiam rajonui nėra aktualu įsigyti įrangos, kuri pagyvenusiems žmonėms tik sukeltų papildomų rūpesčių. Regis, buvo kalbėta apie galimybę nuotoliniu būdu stebėti diabetu sergančio ligonio sveikatos parametrus. Tai ypač aktualu, kai diabetas diagnozuojamas vis jaunesniems žmonėms ir vaikams.
„Keista, jog savivaldybės gydytojas pasirodė kaip stabarėjančio mąstymo žmogus. Gal tam įtakos turi biurokratinis darbas?“ – įspūdžiais apie pasitarimą dalijosi vienas iš dalyvių.
ŠR kalbintas K. Knizikevičius sakė, jog buvo kalbama apie išmaniąją įrangą, kurią, ministerijos siūlymu, galima planuoti pirkti iš pertvarkai skirtų lėšų. Ir, pasak savivaldybės gydytojo, tai nebūtinai gali būti cukraus kiekio kraujyje matuokliai – išmaniosios įrangos esama visokios. Svarbu, kad ji būtų naudojama.
„Bobutėms ir seneliams tokios įrangos neuždėsi, neišaiškinsi, kaip naudoti. Jauniems žmonėms – taip“, – mano K. Knizikevičius.
Pasirodo, naujovės ir galimybės keisti profesinius įgūdžius bei tradicijas gąsdina ir pačius medikus. Tai patvirtino tame pačiame posėdyje išsakytos jaunos vaikų gydytojos kardiologės, Biržų savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Augustinavičienės mintys. Ji kalbėjusi apie poliklinikos turimus modernius, visą parą kraujospūdį fiksuojančius aparatus, kuriuos medikai ne itin naudojantys.
Sykiu direktoriaus pavaduotoja teigė darbe susidurianti su medikais, kuriems už darbą reikėtų ne tik dėkoti. Esama tokių, kurie mano, jog atlygį jie turintys gauti vien už tai, kad atvyksta į darbą.
Apie tai su šia gydytoja ŠR kalbėjosi jau po minėto pasitarimo.
Skirtingose „barikadose“
Poliklinikoje dirbanti vaikų gydytoja ir direktoriaus pavaduotoja Jurgita Augustinavičienė sako esanti tarsi dviejose skirtingose „barikadų“ pusėse.
„Žvelgdama įstaigos administracijos darbuotojos akimis, buvau labai maloniai nustebinta, kad įstaiga siekia būti labai moderni, šiuolaikiška, siekia išmėginti visas galimas naujoves, jas taikyti ne tik pacientams, bet ir gerinant pačių darbuotojų darbo aplinką“, – sako poliklinikos direktoriaus pavaduotoja.
Įvairiuose skelbiamuose projektuose dalyvaujanti poliklinika stengiasi įsigyti kuo naujesnį, kuo įmantresnį prietaisą ar darbuotojams skirtą priemonę darbui. Vieni iš tokių – labai geros kokybės nešiojamieji elektrokardiografai (toliau – EKG) ir kraujospūdžio 24 val. monitoravimo (matavimo) aparatai (toliau – AKS).
Tačiau jų naudojimas buvęs problemiškas.
„EKG aparatai yra lengvučiai, išmanūs. Slaugytojoms juos patogu ir lengva neštis vykstant pas pacientą į namus. Prireikė laiko, kol darbuotojos perprato šių aparatų išmaniąsias savybes bei paties aparatų „ožiukus“. Kurį laiką vis reikdavo priminti ar paklausti, kaip sekasi su EKG dirbti, nes slaugytojos iš baimės, kaip jos pačios sakydavo, „sulaužyti“ naująjį prietaisą vykdamos pas pacientą griebdavo senuosius sunkius EKG aparatus. Naujieji aparatai teturi 1 įjungimo mygtuką, visa kita – valdoma išmaniuoju būdu“, – pasakoja gydytoja.
Anot poliklinikos direktoriaus pavaduotojos J. Augustinavičienės, panaši situacija buvo ir su kraujospūdžio sekimo aparatais. Jų poliklinika turi įsigijusi tris.
Iš pradžių gydytojai tarsi bijoję šios naujovės dėl to, kad nemokėję aparatais naudotis.
„Bet vis apie tai primenant, klausinėjant, kaip sekasi naudotis AKS, darbas buvo įsibėgėjęs, – sako J.Augustinavičienė. – Kraujospūdžio matavimas 24 valandas paciento namuose yra labai gera pagalba tiek šeimos gydytojui, tiek gydytojui kardiologui, siekiant įvertinti paciento kraujospūdį natūraliomis namų sąlygomis. Įprastai dauguma pacientų gydytojo kabinete jaučia jaudulį, dėl to kinta spaudimas“, – apie AKS privalumus kalba gydytoja.
Tiesioginių kontaktų baimė, „perdegę“ medikai
Kraujospūdžio matavimas 24 valandas per parą pačiam pacientui nesanti labai maloni procedūra, ypač nakties metu, nes pats aparatas kas 20-30 minučių pripučia manžetę ir matuoja žmogaus kraujospūdį.
„Ne visi nori pakartoti šią procedūrą dėl trikdomo nakties miego. O kad funkcionuotų reta ar nepatraukli paslauga, kartais reikia personalui nuolat apie tai priminti“, – sako gydytoja.
Tačiau įsibėgėjantį normalų darbą sutrikdė prasidėjusi pandemija.
„Atsirado paranojinė baimė tiesiogiai bendrauti dėl galimybės užsikrėsti, išsikraipė visos prevencinės bei dispanserinės programos. Visi pikti, suirzę – vieni per daug dažnai nori lankytis gydymo įstaigose, kitų neįmanoma prisikviesti. Šeimos gydytojai pervargę nuo pacientų skundų, pageidavimų bei telefoninių skambučių“, – apie darbą pandemijos sąlygomis kalba poliklinikos direktoriaus pavaduotoja.
Administracija bijanti dar papildomai kažko reikalauti iš kolegų dėl įstaigos darbo ar pacientų aptarnavimo gerinimo. Pasak J. Augustinavičienės, gydytojai nebespėja „gaudyti“ naujų nurodymų, naujų COVID susirgimų ir pan. Sveikatos apsaugos ministerija pirmiausia naujoves ištransliuojanti per žiniasklaidą visuomenei, o tik po to sėdama rašyti ir skelbti įstatymą.
„Mes, tie praktikai, esame pasimetę nuo užgriuvusios (ne)tvarkos. Patys daug ko nežinome, o turime atlaikyti pacientų reikalavimus ir tuo pačiu tinkamai dirbti. Todėl per pastaruosius 1,5 metų baisu dar kažko reikalauti iš gydytojų, nes jie yra „perdegę“, pervargę ir kalba apie išėjimą iš darbo. Taigi, administracijos atstovas tiesiog kiekvieną dieną turi būti dėkingas šeimos gydytojams, kad jie dirba, ir kažkaip judam į priekį bei laukiam pandemijos pabaigos“, – apie darbą ypatingomis sąlygomis kalba viena iš poliklinikos vadovų.
Pasak J. Augustinavičienės, mėginama kuo daugiau krauti darbų slaugytojoms. Bet, anot gydytojos, yra darbuotojų, teigiančių, kad įstaiga algą turi mokėti vien už tai, kad jie atėjo į darbą. O paprašius padaryti tai, kas priklauso pagal jų pareigybę, tokie darbuotojai išsako reikalavimą, kad įstaiga turėtų jiems mokėti priedus.
Atlikti darbą „čia ir dabar“ bei kuo lengvesniu keliu
„Jei pažvelgčiau per savo, kaip vaikų ligų gydytojos, prizmę įstaigos naujovių atžvilgiu, man labai smagu išmėginti jas, pritaikyti savo darbe. Tu save išmėgini ir tuo pačiu savo pacientui suteiki kokybiškesnę paslaugą, kas galbūt bent jau kažkiek labiau priartina pacientą prie paslaugų, teikiamų didžiuosiuose centruose, galimybės. Bet… pradžia visada būna sunkoka, nes reikia dar intensyviau mąstyti, kad perprastum aparatūrą, techniką. Reikia ir prisiminti, kad turi tokią galimybę.
Ir tam reikia laiko! Ir dažnai būna, kad tai, kas reikalauja jėgų, nustumiama į šoną, nes mums reikia tai atlikti „čia ir dabar“, ir kuo lengviau. Taip yra ir su mūsų AKS aparatų naudojimu. Buvome įsivažiavę, buvome jau pripratę prie naujos paslaugos, tačiau per karantiną užmiršom. Ir dabar tarp tos galybės naujovių, pykčio gydytojai turėtų dar rasti laiko žinių bei praktikos atnaujinimui… Tad būdamas „eiliniu“ gydytoju tu pagauni tą rutininį pagreitį ir „varai“ kartu su visa minia…“ – kalba gydytoja.
Provincijoje reikia naujų jaunų veidų
J. Augustinavičienė mano, kad su dabar rajone egzistuojančia medicinos sistema bei įtampa niekur toli pažengti negalima.
„Reikia laiko, kol atslūgs pandeminė įtampa. Reikia naujų jaunų veidų, nebijančių iššūkių, naujovių. Gal tokių – kažkiek mėgstančių ekstremalumą. Jau vien dirbti mediku provincijoje yra nemenkas iššūkis – juk šalia nėra didžiųjų gydymo centrų su visais gydytojais specialistais, su specializuota bei skubia pagalba pacientams. Didžioji atsakomybė krenta ant provincijos mediko pečių. Dabartinis jaunimas visiškai kitaip priima naujoves, visiškai kitaip mąsto bei adaptuoja išmaniąsias technologijas. Žvelgiant į ateitį – mums reikia tik naujų jaunų veidų, o visa kita galima įsigyti ir pritaikyti“, – sako su šeima į gimtinę gyventi ir dirbti grįžusi vaikų gydytoja kardiologė, dirbanti ir savivaldybės poliklinikos administracijoje.
