Kaip žinia, Kauno „Žalgirio“ komanda šiais metais susiduria su sunkumais. Praėjusią savaitę pralaimėta amžinam priešui – raudonosios armijos klubui iš Maskvos. Komandos savininkai jau ėmėsi permainų, buvo pakeistas treneris, kai kurie žaidėjai. Gaila, kad nebuvo sugrąžintos krepšinio legendos Vladas Garastas ar Arvydas Sabonis – jie tikrai žinotų, kaip įveikti CSKA.
Sakysite, kažką kliedžiu? Sutinku. Bet tikrai ne daugiau nei mūsų visų komandos, kuri vadinasi „Biržų ligoninė“, žaidėjai, vadovai ir savininkai.
„Biržų ligoninė“ – veteranų klubas. Klubas buvo ir tebėra skirtas tarnauti jo nariams, o ne sirgaliams – t. y. Biržų krašto žmonėms. Senieji klubo žaidėjai – nepajudinami, neliečiami, neklystantys. Net ir savivaldybės tarybai liesti nevalia. Kas ji tokia, kad galėtų jiems aiškinti, kokios turėtų būti žaidimo taisyklės.
Vienas iš klubo lyderių, kuris, be kita ko, yra ir tarybos narys, iš tribūnos garsiai šaukia, kad klubas išskirtinis ir turi kuo didžiuotis prieš kitus. Tas pasididžiavimas – didelę patirtį sukaupęs mokslų daktaras. Panašiai, kaip dabartiniame „Žalgiryje“ būtų A. Sabonis.
Iš tribūnos kalbančio ir legendinio jo kolegos amžiaus vidurkis – 75 metai. Ir šie žaidėjai nori būti komandos vedantieji, komandos stuburas ir ateities veidas.
Nežinia, į kurią poziciją aikštelėje reiktų statyti chirurgus ir visą jų skyrių, bet jie galėtų būti centro arba sunkieji krašto puolėjai. Iš tribūnos kalbančio ir legendinio jo kolegos amžiaus vidurkis – 75 metai. Ir šie žaidėjai nori būti komandos vedantieji, komandos stuburas ir ateities veidas.
Ginkdie, negalima atsisakyti jų skyriaus paslaugų, nes jis klubui neša didžiausią naudą. Skyriaus paslaugų atsisakymas gal dar ir diskutuotinas, tačiau kai kurie žaidėjai jau tapo tik legendomis.
Bet netyla trenerių ir vadovybės šaukimas, kad į šitą kraštą ir į šią komandą joks perspektyvus jaunimas važiuoti nenori ir kad jie, užuot važiavę į kaimą, net ir už grašius mieliau atstovaus didmiesčių komandoms.
Ir jie visiškai teisūs! O taip yra todėl, kad jaunimas čia niekada nebuvo pageidaujamas. Nes jaunimas – pavojus veteranams. O koks jaunas perspektyvus žaidėjas norės atvykti į klubą, kuriame negaus žaisti ir tobulėti? Gyventi provincijoje, būti veteranų pastumdėliu, netobulėti ir stebėti, kaip visą organizaciją tąso amžinos problemos? Ačiū, gal ne.
Kaip bebūtų sunku ir kiek bebūtų problemų, tačiau klubą „Biržų ligoninė“ norima išsaugoti. Sirgaliai net parašus pseudogelbėtojams dalino, o šie juos į Vilnių pačiam lygos atstovui vežė. Koks miestas ir rajonas be savo komandos, kuri daugel metų rūpinosi mumis, o mes ja (o tiksliau – jų žaidėjų gerove)? Bet tam reikia aukos, nes klubas negali išlaikyti visų pozicijų.
O be to, reformuoti klubą reikalauja pati lyga. Kadangi chirurgija su veteranais priešaky yra neliečiama, o ginekologija labai patinka asmeniškai komandos treneriui, tai patogiausia bus atsisakyti vaikų skyriaus.
Kam mums tie vaikai? Kokia iš jų nauda? Nei jie operacijų darosi, nei jiems ginekologo paslaugų pasiūlysi.
Kam mums tie vaikai? Kokia iš jų nauda? Nei jie operacijų darosi, nei jiems ginekologo paslaugų pasiūlysi, žodžiu, vaikų skyrius klubui – viena našta. Ką ten skyrius – ten net žaidėjo nėra, reikia jo ieškoti. Nors sirgaliams atrodo, kad vaikų gydytojas yra reikalingas, bet tai ką tie sirgaliai. Gali ir į kitą miestą nuvažiuoti.
Kas keisčiausia, siūlymą atsisakyti vaikų skyriaus pozicijos palaiko kai kurie tarybos, taip pat kai kurie savivaldybės administracijos nariai. Pirmai progai pasitaikius jie siūlo su visais vaikais važiuoti iš čia. Į didesnius miestus. Nes mašinos mat šiais laikais geros, kodėl gi nepasivažinėjus…
Aš ir galvoju: kodėl gi nepasivažinėjus? Bet gal šįsyk su bilietu į vieną pusę. Ištikimi sirgaliai klubui gali daug ką atleisti, į daug ką pažiūrėti pro pirštus. Tačiau viskam yra ribos. Gyventi mieste, kur vaikams nėra galimybės gauti skubios medicininės pagalbos? Velniop tokį miestą su visomis legendomis.
Politikai, valdžios atstovai labai mėgsta kalbėti apie jaunimą, jų užimtumo skatinimą, apie viziją Biržų mieste matyti kuo daugiau jaunų žmonių. Grįžkite gyventi ir dirbti į Biržus. Tik pageidautina – be vaikų.
