Kol į 2024-uosius dar nespėjome įsijausti, apžvelkime, kuo buvo dosnus Biržų krašto muziejui „Sėla“ antrasis 2023 metų pusmetis. O paminėti tikrai yra ką, nes muziejinėmis vertybėmis papildėme bene visus rinkinius.
Puoselėdami Ukrainoje 2022 m. balandį didvyriškai žuvusio režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimą, nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Kinematografininkų Sąjungos Dailininkų gildijos nariui, menininkui Jurijui Grigorovičiui, dovanojusiam 42 fotografijas. Jose užfiksuotas Mantas Kvedaravičius filmavimų Ukrainoje bei Afrikoje metu. Fotografijas buvo galima išvysti praėjusiais metais Vilniaus rotušėje ir Biržuose, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje eksponuotoje foto parodoje „DIALOGAS su Mantu Kvedaravičiumi“.
Visada siekiame fotografijų rinkinį pildyti retomis, dar nematytomis nuotraukomis. Šį kartą jų pasitaikė ne viena. Pavyzdžiui, seniausio provincijos savaitraščio „Biržų žinios“, leisto 1922-1933 m., redakcijos nuotrauka. Joje, žvelgiant iš kairės, įamžinti Petras Audzijonis, Mykolas Plepys ir Apolinaras Norvaiša. Redakcijos komanda fotografavosi B. Michelsono fotoateljė apie 1933 m. Šią nuotrauką muziejus įsigijo iš knygyno – antikvariato.
Ar žinote, o gal ir pamenate, kad kadaise Biržai turėjo savo radiją? Apie tai mena Biržų radijo studijos nuotrauka. Joje įamžinta studijoje priešais mikrofoną sėdinti ir tekstą skaitanti studijos diktorė Dalia Kėželienė. Dalia radijo laidas garsino beveik 10 metų (nuo 1982-ųjų). Biržų radijas buvo įsikūręs Biržų vandentiekio administraciniame pastate.
Pačioje rudens pradžioje muziejuje lankęsis žurnalistas, fotografas ir kraštotyrininkas Algimantas Puodžiūnas dovanojo savo tėvo, veterinarijos gydytojo, Lietuvos veterinarijos akademijos docento, kilusio iš Legailių, Jono Puodžiūno (1905–1946) albumo nuotraukų, kuriose – Biržų gimnazijos mokiniai, gimtoji sodyba. Anot muziejininkės Snieguolės Kubiliūtės, viena iš dovanotų nuotraukų itin reta ir svarbi. Joje Biržų gimnazijos ripkininkai, įsiamžinę P. Ločerio fotoateljė apie 1926 m. Ant žemės, iš kairės, sėdi ir pateikėjo tėvas Jonas Puodžiūnas. Šis komandinis žaidimas, dar vadinamas ritiniu, kilęs iš lietuvių liaudies žaidimo ir buvo aprašytas jau XVII a. Duomenys rodo, kad 2011 m. Lietuvoje šį žaidimą propagavo 180 žaidėjų. 2022 m. žaidimas įrašytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Raštijos rinkinį papildė įvairūs dokumentai, leidiniai, kuriuos muziejus vienus įsigijo, o kitus gavo dovanų.
Akį patraukia spalvingas dienoraštis, ant kurio viršelio ryškus juodos spalvos vokiškas užrašas: „Tagebuch“ (liet. „dienoraštis“). Jis priklausė Onai Yčaitei (g. apie 1929 m.), lietuvių istoriko, pedagogo ir politiko, prof. dr. Jono Yčo (1880 m. Šimpeliškiai, Biržų valsč. – 1931 m. Kaunas) dukteriai. Pildytas labai kruopščiai, nuo 1942 iki 1943 m. Jame ne tik kasdieniai užrašai, bet ir eilėraščiai, piešiniai, nuotraukos.
Už dienoraščio išsaugojimą turime būti dėkingi žinomai Lietuvos archeologei ir muziejininkei Rimutei Rimantienei (1920-2023). Ji su tėvais kurį laiką karo metu gyveno Yčų bute Kaune, kai pastarieji išvyko iš Lietuvos. R. Rimantienė šį dienoraštį radusi ir išsaugojusi. Muziejinę vertybę dovanojusios pateikėjos teigimu, tinkamiausia vieta šį dienoraštį saugoti toliau būtų Biržų krašto muziejus „Sėla“. Mes su tuo sutinkame ir dėkodami priimame dovaną.
Gausesniu tapo ir tautodailės rinkinys. Už ypatingą dovaną, Manto Kvedaravičiaus portretą, dėkojame kaunietei tautodailininkei Laimei Kaminskienei. Portretas pagamintas naudojant vilnos vėlimo techniką. Ši dovana puikiai rezonuoja su menininko Jurijaus Grigorovičiaus dovanotomis fotografijomis.
Tariame ačiū ir tautodailininkui Juozui Binkiui (g. 1932 m. Biržų apskr.), kuris muziejų praturtino padovanodamas net 41 savo kūrybos rankšluostinę. Rugpjūčio mėnesį rankšluostines jau buvo galima išvysti Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Tautodailininko darbai puikiai derėjo ir buvo eksponuojami kartu su muziejuje saugomais rankšluosčiais. Nors jau 49 metus Juozas gyvena Musninkuose, Širvintų r., save tebelaiko mūsų kraštiečiu. Tautodailininkas iš medžio drožinėja nuo vaikystės. Yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje ir užsienyje. 1986 m. Juozo kūryba įvertinta Kultūros ministerijos pirmojo laipsnio premija, o 2005 m. J. Binkiui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Istorijos rinkinį papildė itin retas Janoniečio ženklelis. Juo už gerą mokymąsį, pavyzdingą elgesį ir aktyvią veiklą apie 1960 m. apdovanota Biržų J. Janonio vidurinės mokyklos (dab. „Saulės“ gimnazijos) internato mokinė Nijolė Grigaliūnaitė. 2021 m. rengiant virtualią parodą „Janoniada“ pastebėta, kad tokio ženklelio muziejuje nėra. Dėkojame Jadvygai Kriščiūnienei už savanoriavimą įsigyjant šią muziejinę vertybę.
Reprezentuodami alaus kraštą džiaugiamės dviem į muziejų patekusiomis alaus butelių etiketėmis. Viena jų 1901 m. grafo Alfredo Tiškevičiaus Biržų alaus daryklos etiketė su užrašu „Pilzėno alus“, o kita, kiek vėlyvesnė, 1923–1925 m. Šiaulių daryklos „Gubernija“ Martyno Mažuikos ir Benjamino Kolupailos alaus pilstytuvės, veikusios Biržuose.
Metų pabaiga buvo dosni dovanų. Biržiečių gerai pažįstamas muzikantas, mokytojas, dainų autorius, šiuo metu – Biržų kultūros centro Parovėjos skyriaus meno vadovas Vytautas Kavaliauskas padovanojo savo vaikystės akordeoną. Dėka šio muzikos instrumento, kurį 1967 m. gavo dovanų iš savo tėvelių, visas Vytauto gyvenimas siejasi su muzika. Džiaugiamės, kad tokią svarbią relikviją buvo patikėta saugoti būtent mums.
Meno rinkinį papildėme išeivio skulptoriaus, tapytojo, poeto, Jokūbo Dagio (1905 m. Šlepščiuose – 1989 m. Toronte, palaidotas Raseiniuose) skulptūra. Tamsiai polichromuota skulptūra iš gipso vaizduoja priklupusį Kristų maldai sudėtomis rankomis. Darbas pažymėtas 1930 m. data. Esame vieninteliai saugantys J. Dagio lietuviškojo periodo kūrinius iš gipso. Ši skulptūra, kaip ir mūsų jau saugomos kitos, sovietmečiu laikyta gimtinėje Kvietkelių vienkiemio (dab. Šlepščiai) palėpėje. Perduota nuolat saugoti ne tik skulptūra, bet ir kelios nuotraukos. Dvi iš jų vertingos portretinės su J. Dagio įrašais ir autografais.
Biržų kraštas turtingas garsių menininkų. Džiaugiamės galimybe saugoti šių iškilių žmonių lobyną ir dėkojame už perduotus nuolatiniam saugojimui Lietuvos dailininko, monumentalisto, grafiko Laimučio Ločerio (1929 m. Biržai – 2018 m. Vilnius) grafikos darbus, eskizus ir maketus. Jie reikšmingai papildys jau turimą kolekciją.
Archeologijos muziejinių vertybių rinkinį papildė 7 radiniai iš Pasvalio r., o 17 ten pat rastų monetų nugulė numizmatikos rinkinyje. Radiniai: 5 medalikėliai, 1 žiedas ir 2 puošybos detalės bei minėtosios monetos, apima XVI – XX a. I p. laikotarpį. Rinkinyje nuo šiol ir kelerius metus vykdytų J. Bielinio, Reformatų gatvių, J. Janonio aikštės archeologinių tyrimų metu rasti radiniai. Tai monetos, nugulusios numizmatikos rinkinyje, įvairūs koklių ir buitinės keramikos fragmentai, radiniai iš metalo, papuošalas – X – XV a. žalvarinė segė platėjančiais galais. Šie radiniai papildys jau turimą archeologinių tyrimų medžiagą ir leis susidėlioti dar detalesnį vaizdą apie Biržų miestą.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Rinkinių apsaugos, apskaitos ir restauravimo sk. informacija
