Biržų rajono kultūros padangę praėjusiais metais sukrėtė žinia, kad iš darbo išeina kultūros centro Boriso Dauguviečio teatro režisierė Vita Vorienė.
Šie metai prasidėjo su ne ką mažiau pritrenkiančia informacija, kad ir teatras planuoja išeiti iš Biržų kultūros centro pavaldumo. Paprastai per skyrybas kenčia abi pusės. Ar taip įvyks ir šių skyrybų atveju?
Prašo susitikimo ir pokalbio
Nors teatro kolektyvas priklausė Biržų kultūros centrui, 2013 metais buvo įkurta įmonė „Biržų Boriso Dauguviečio teatras“.
Jos prezidentė Regina Pipiraitė dabar parašė raštą Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorei Irutei Varzienei ir už kultūrą atsakingai mero pavaduotojai Audronei Garšvaitei bei prašo susitikimo aptarti galimybes teatro veiklai. Taip pat pageidauja tarpininkavimo tarp ūkininkų ir verslininkų, kad būtų galima gauti teatro reikmėms patalpas.
Rašte prašoma, kad ateityje Biržų kultūros centras nenaudotų Boriso Dauguviečio teatro vardo.
„Aš dar negaliu įvardinti, kad tai skyrybos. Bet su mumis niekas nekalba“,- svarstė R. Pipiraitė.
Pasak įmonės prezidentės, kai buvo registruojama ne pelno siekianti organizacija „Boriso Dauguviečio teatro įmonė“, reikėjo Registrų centrui pristatyti režisieriaus Boriso Dauguviečio dukters Galinos Dauguvietytės sutikimą naudoti jo vardą. Taip ir buvo padaryta. Įmonė Lietuvos mėgėjų teatrų asociacijai kasmet mokėdavo mokesčius iš savo surinktų lėšų.
Todėl jie gali gyvuoti savarankiškai.
R. Pipiraitė sakė, kad aktoriai nori toliau vaidinti, ir būtent su režisiere V. Voriene.
„Esmė ta, kas režisierei mokės algą? Dabar viskas negražiai vyksta. O režisierei nusibodo trankyti galva į sieną. Jei nėra sąlygų seniesiems artistams kultūros centre repetuoti, vis vien susirasime kažką, kam Biržų teatras brangus. Didžiausia problema yra patalpos“, – kalbėjo R. Pipiraitė.
Į spektaklius materialaus turto įdėta nėra
Septyniolika metų šio teatro spektaklius režisavusi V. Vorienė su kolektyvu buvo pasiekę pripažinimo, pelnę daugybę apdovanojimų. Tačiau režisierė praėjusiais metais nutarė išeiti iš darbo. Savo apsisprendimą ji motyvavo ne nuovargiu, o „nenoru daužyti galva į sieną“.
Kolektyvo nariai tuomet kalbėjo apie tai, kad teatrui nėra tinkamų repetuoti patalpų, nėra kur pasidėti rekvizito, negaunama lėšų svečių priėmimui ir kt.
Pirmadienį kalbinta V. Vorienė sakė, kad ji nuo sausio 5 dienos planuoja puse etato dirbti Papilyje bei visu etatu dirbti Vabalninko kultūros centre. Ji būtų meno vadove ir renginių organizatore.
„Boriso Dauguviečio teatras nedingsta. Nes mes turime asociaciją. Nepametėme minties, kad jis veiks. Turėtų likti tas pats teatras, tik mes būsime ne kultūros centro dalis“, – kalbėjo V. Vorienė.
Režisierė patvirtino, kad tai yra skyrybos. Ir, ko gero, dėl jų visoms pusėms teks kentėti.
„Tiesiog mes neturime sąlygų dirbti. Vadovo požiūris manęs netenkina. Taip negalima elgtis su kolektyvų vadovais kaip dabar. Daužyk galva į sieną – niekas nesikeičia“,- kalbėjo pašnekovė.
Ji sakė nesiruošianti būti konkurentu kultūros centrui. Tik savo veiklos Boriso Dauguviečio teatras nenutrauks.
„Bandysime laikytis, nedingti. Bus nelengva. Aktoriai patenkinti, kad nedingsime. Mus gali kaltinti, kad spektaklius statėme būdami kultūros centre. Bet į spektaklius materialaus turto įdėta nėra“,- kalbėjo V. Vorienė.
Režisierė įsitikinusi, kad dėl B. Dauguviečio vardo ir atsiskyrimo niekas neturėtų kelti jokių pretenzijų. Asociacija – ne pelno siekianti organizacija. Atlyginimo jai už darbą niekas nemokės.
Esmė – ne pavadinimas, o veikla
Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius sakė girdėjęs apie įmonės planus išsivesti Boriso Dauguviečio teatrą iš kultūros centro.
„V. Vorienė lyg ir nuošalyje, lyg ir nekaltai atrodo, bet kad ji tai organizuoja, akivaizdu“,- svarstė R. Lesevičius.
Artimiausiu metu jis sakė susitiksiąs su V. Voriene ir kalbėsiąs dėl priėmimo į darbą Vabalninko kultūros centre. Bet direktorius buvo linkęs jai pasiūlyti ne visą, o tik pusę etato, nes, anot pašnekovo, žmogus, vadovaujantis trims teatrams (Papilyje, Vabalninke ir Biržuose), negali pilnai dirbti kultūrinės veiklos organizatoriumi. O dabar norima gastroliuoti savarankiškai iš kultūros centro gaunant atlyginimą.
„Boriso Dauguviečio teatras dvejus metus statė spektaklius. Bet nebuvo nė vienos premjeros, nė vieno spektaklio neparodę. Dabar jiems gal būtų naudinga įmonės vardu pagastroliuoti. Bet juk kuriant spektaklius dirbo ir kultūros centro darbuotojai. Dirbo šildomose patalpose, dirbo dailininkas, apšvietėjas, įgarsintojas. Kai teatras išaugo iš tų „kelnyčių“, nutarė atsiskirti.
Jie negali reikalauti nenaudoti teatro vardo. Esmė ne pavadinimas, o jų veikla. Niekas neplanuoja pasiimti jų laimėjimų“,- kalbėjo R. Lesevičius.
Kultūros centro direktorius kalbėjo apie tai, kad, pavyzdžiui, Širvėnos kapela yra turėjusi penkis vadovus. Jie išeidavo, bet kapela visuomet likdavo tuo pačiu pavadinimu.
Nenorėtų, kad būtų skyrybos
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė sakė, kad kol nepasikalbėjo su abiem pusėmis, gerai nesuprato to rašto turinio.
„Manau, po diskusijų daug kas paaiškės“,- sakė I. Varzienė.
Administracijos vadovė sakė nenorinti, kad šie veiksmai kalbėtų apie kultūros centro ir teatro skyrybas.
„Labai vertinu režisierės ir aktorių darbą. Jie tiek metų veikė kaip kultūros centro kolektyvas, užaugo naudodami jo resursus. Tos skyrybos būtų skaudžios ir neteisingos. Blogiausia, kad niekas nėra išsakę skyrybų priežasties. Kai žmonės skiriasi, abi pusės turi argumentus“, – svarstė savivaldybės administracijos direktorė.
