Biržų rajono kelionių gurmanai ir atsitiktiniai praeiviai vis dažniau atranda Juostaviečių kaimą. Čia ant kryžkelės prie pušynėlio įsikūrusi bitininko Antano Pleirės šeimos sodyba.
Pasirodo, ši sodyba ypatinga ne tik tuo, kad jos šeimininkas laiko bites.
Juostavietiškis pastatė specialų namuką, kuriame žmonės gali relaksuoti gulėdami ant bičių avilių ir pajusti medaus bei vaško aromatą, girdėti raminantį ir energijos teikiantį dūzgesį. Medų nešančias bites ir jų gyvenimą savo namuose jie gali stebėti pro avilio stiklą, sodyboje ragauti medaus ir bičių produktų.
Apiterapija – taip vadinamas gydymas ne tik įvairiausiais bičių produktais, bet netgi jų nuodais. Šis gydymo metodas žinomas nuo senovės.
„Reikia nekalbėti, tylėti, kvėpuoti ir klausytis bičių dūzgimo. Taip daryti kelias valandas. Tik tuomet pajusi tikrą jų poveikį“,- sako bitininkas A. Pleirė.
Prieš kelias dienas šią terapiją išbandė Biržų rajono neįgaliųjų draugijos nariai. Jie ne tik klausėsi bitininko pasakojimų apie šių vabzdžių gydomąsias ir terapines savybes. Jie ragavo medaus, bičių produktų ir ilsėjosi bičių namelyje. Sako, buvo taip gera, kad kai kurie panoro netgi numigti.
„Bitės yra viskas. Be jų nebūtų mūsų pasaulio“,- įsitikinęs A. Pleirė.
Iš Pasvalio rajono kilęs Antanas Pleirė prisimena dar vaikystėje padėdavęs kolūkio bitininkui prižiūrėti bites. Sako, bičių bijodavęs, bet tėvai nupirko dviratį pas bitutes važinėti, todėl teko užsiimti bitininkyste.
Biržų rajone Antanas apsigyveno po vedybų 1974 metais. Po kurio laiko pats pradėjo bitininkauti.
Sako, apie bites ir jų teikiamą naudą žmogui galintis pasakoti valandų valandas.
Vyras sako vertinantis visokį medų, visos rūšys turi naudingų savybių.
Juostaviečiuose gyvenantis žmogus sako, kad iš pradžių sugalvojo pastatyti bičių avilį, kuriame pro stiklo sieną galėtų stebėti jų gyvenimą. Bet pastatęs vieną šalia sugalvojo kitą. Taip atsirado aštuoni bičių aviliai su stiklo siena.
Tuomet jis sugalvojo, kad būtų galima padaryti bičių terapijos namuką. Žinojo, kad tai sveikatai naudingas dalykas.
Antano sūnus išlygino ir sutrombavo žemes, ant jų padėjo du buvusius elektros stulpus ir bitininkas pradėjo lipdyti kaip korius bičių namelį.
Pagrindinius įrengimus sako gaminęs iš pušies, o viso kito ieškojo parduotuvėse ir pas pažįstamus.
Namelis pastatytas ant aštuonių bičių avilių.
Šiandien namelyje vienu metu terapijos seanse gali gulėti trys žmonės. Pats bitininkas, kaip juokauja, turi savo atskirą „prezidentinį“ numerį. Jis sako dažnai namelyje leidžiantis laiką. Kartais medaus ir vaško kvapo būna tiek daug, kad tenka atsidaryti net langus.
Namelis pastatytas taip, kad bitės skrenda viena kryptimi, o kur vaikšto žmonės, jų iš viso nėra. Tad, kaip juokauja šeimininkas, jo kieme lengviau rasi musę nei bičių.
„Labai vertinu bites ir jų teikiamą naudą“, – sako Antanas Pleirė. Ir žada priimti visus, kurie atvyksta pasisemti iš bičių sveikatos bei stiprybės.
