Ar dar galima nustebinti muziejininką? Galima. Vertybės, pastaruoju metu atkeliavusios į Biržų krašto muziejų „Sėla“, ir nudžiugino, ir nustebino. Įdomiais artefaktais buvo papildyti raštijos, fotografijos, filokartijos, numizmatikos, archeologijos rinkiniai.
Raštijos rinkinį papildė Astravo žiemos žemės ūkio mokyklos, įsteigtos 1930 m. agronomo P. Variakojo, profesinio mokymo programą liudijantis dokumentas – sąsiuvinis su kulinarijos užrašais. Kulinarines gudrybes ir receptus 1936-1937 m. į mokyklinį sąsiuvinį surašė Zanė Dagytė, ūkininkaitė iš Kvietkelių k., minėtos mokyklos mokinė. 1931 m. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ skelbiama, kad Astravo žiemos žemės ūkio mokykla moko namų ruošos, virimo, kepimo, rankdarbių. Taip pat sodininkystės, bitininkystės. Praktika atliekama dvaro ūkyje arba dvaro pramonės įmonėse. Mokslas trukdavęs 5 mėnesius. Z. Dagytės užrašai unikalūs kaip vienintelis mūsų turimas dokumentas, liudijantis Astravo žiemos žemės ūkio mokyklos profesinio mokymo programą.
Muziejus įsigijo ir dvi knygas, taip pat susijusias su Astravu. Tai 267-us metus skaičiuojantys leidiniai iš gausios bei turtingos Astravo dvaro grafų Tiškevičių bibliotekos. Daugiatomio „Antika, paaiškinta ir pristatyta vaizdais“ III tomo priedas – „Graikų, romėnų, etruskų, galų drabužiai ir gyvenimo stilius“ bei to paties daugiatomio V tomo priedas – „Graikų, romėnų, etruskų, galų laidotuvės“. Leidinys, kurį sudaro iš viso 15-a tomų, 1757 m. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje buvo parengtas prancūzų filologo, archeologo, istoriko, Šv. Morkaus kongregacijos vienuolio benediktino Bernardo de Montefokon. Knygų priklausymą Biržų Astravo dvaro grafų Tiškevičių bibliotekai patvirtina priekinio viršelio vidinėje pusėje esantis ekslibrisas su grafų Tiškevičių herbu ir užrašu: „BIBLIOTEKA ORDYNACYI BIRZAŃSKIEI.“ ( liet. „BIRŽŲ ORDINACIJOS BIBLIOTEKA“). Vienas šio leidinio tomų, muziejaus įsigytas 2010 m., eksponuojamas Grafų Tiškevičių salėje. Šalia jo puikiai derės dar du tomai.
Retomis muziejinėmis vertybėmis pasipildė filokartijos rinkinys. Tai Antano Macijausko (1874 – 1950), lietuvių inžinieriaus, publicisto, visuomenės veikėjo, knygų, atvirukų, „Žemėlapio lietuviškai latviško krašto“ leidėjo, Didžiojo Vilniaus seimo delegato, Lietuvių mokslo draugijos nario, leisti patriotiniai itin reti atvirukai. Juose pavaizduoti Lietuvos kunigaikščiai: Vytautas, Kęstutis, Gediminas, dar viename – karalius Mindaugas. Atvirukai išleisti Rygoje 1912 m. Atvirukus giminaičiams siuntė Bobenų k. gyventojas Martynas Kregždė, XIX a. pab. išvykęs uždarbiauti į Rygą. Minint A. Macijausko 150-ąsias gimimo metines 2024-uosius Seimas paskelbė Antano Macijausko metais, tad rinkinio papildymas tokiomis vertybėmis labai prasmingas, joms greitai bus atrasta vieta ekspozicijoje.
Fotografijos rinkinį papildė Kregždžių šeimos nuotrauka. Joje jau minėtas M. Kregždė su žmona Ona ir trimis sūnumis: Jonu, Martynu ir Voldemaru. Voldemaras, deja, žuvo Antrajame pasauliniame kare. Likę sūnūs – Jonas ir Martynas – sėkmingai pasitraukė į JAV. Jonas Kregždė (g. 1920 m. Kateliškiuose, Biržų apsk.) – gydytojas, muzikas. Ypač pasižymėjo Martynas Kregždė (1922 m. Ryga – 2004 m. JAV, Kalifornijos valstija, bet palaidotas Rygoje).
Jis buvo Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos (NASA) inžinierius, vadovavęs inžinierių grupei, kuri dirbo prie NASA įgyvendintų projektų: erdvėlaivio „Apollo“ skrydžio ir sėkmingo nusileidimo Mėnulyje 1969 m., daugkartinio naudojimo kosminių laivų kūrimo programose. Už pasiekimus aeronautikos srityje gavęs NASA apdovanojimą ir Amerikos prezidento padėkos raštą. Gyvendamas išeivijoje nepamiršo ir Lietuvos. Tai rodo jo darbai: gausiai rėmė Lietuvos reformatų bažnyčią, vaikų namus (viena iš žinomų didelių aukų skirta Medeikių „Vaiko užuovėjos“ globos namams), senelius.
Verta paminėti ir į muziejų patekusią fotokopiją, menančią laikus, kai Biržuose veikęs geležinkelis. Joje įamžintas Biržų geležinkelio stoties budėtojas, viršininko pavaduotojas Ksaveras Valantinas (dirbo 1926-1933 m.). Fotokopija mena ypatingą datą – 1930-uosius, Vytauto Didžiojo metus. Joje matyti stoties pastato fasadas, puoštas eglišakių vainikų apvadais, Vytauto Didžiojo ir prezidento Antano Smetonos portretai, Vytis ir jo apačioje užrašas – „Nepriklausoma Lietuva“. Ši fotokopija papildys mūsų jau turimų su Vytauto Didžiojo metais susijusių fotografijų kolekciją.
Archeologijos rinkinys papildytas 2023 m. archeologinių tyrimų medžiaga iš Biržų miesto J. Basanavičiaus (120 radinių) ir J. Bielinio gatvių (286 radiniai). Gausiausią radinių dalį sudaro miestiečių buitį menantys keramikos fragmentai, įvairių laikotarpių monetos. Išsiskiria nedidelė pakabinama geležinė spynelė (XVII – XVIII a.), neaiškios paskirties dailiai nugludintas šviesaus molio rutuliukas bei ypatingas vilkelis – dreidlas (iš jidiš kalbos žodžio dreyen – suktis), kuriuo žydų vaikai žaidžia Chanukos šventiniu laikotarpiu. Vilkelis yra neatsiejama šios šventės dalis.
Smagu, kad ne viena vertybė, pastaruoju metu atkeliavusi į muziejų, jau tuojau taps eksponatu ir pratęs mūsų krašto istorijos ir kultūros pasakojimą.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Rinkinių apsaugos, apskaitos ir restauravimo skyrius
