Biržų rajono savivaldybės civilinės saugos stalo pratybos parodė kai kurių gyventojų ir įstaigų nepasiruošimą ekstremalioms situacijoms.
Pratybų metu buvo aiškinamasi, kokie būtų įstaigų ir ūkio subjektų veiksmai užtikrinant veiklos tęstinumą gresiant ar susidarius ekstremaliajai padėčiai esant 12 laipsnių šalčiui ir nutrūkus elektros energijos tiekimui.
„Šie klausimai yra itin aktualūs šiandien, kai vis dažniau šalyje siautėja didžiulės audros bei vyksta karas Ukrainoje. Iš svetimų patirčių ir klaidų galima ne tik pasimokyti, bet ir pasiruošti, kad nebūtų nemalonių netikėtumų“.
Taip pratyboms pasibaigus svarstė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė, ekstremalių situacijų centro vadovė Jurga Bagamolovienė.
Pratybose dalyvavo Biržų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“, UAB „Biržų vandenys“, UAB „Mano būstas“, UAB „Biržų butų ūkis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Biržų ligoninės, Legailių globos namų atstovai.
Diskusijų metu buvo analizuojamos procedūros, specialistų pasirengimo lygis bei reikalingi materialiniai ištekliai reaguojant į ekstremaliąsias situacijas.
„Reikia didinti gyventojų informuotumą, kad jie patys didele dalimi turi pasirūpinti savimi, jei nutiktų ekstremali situacija“,- kalbėjo J. Bagamolovienė.
Daugiabučių namų gyventojams reikėtų apgalvoti ir turėti alternatyvios energijos šaltinius – generatorius. Taip pat apsvarstyti galimybę esant reikalui skubiai juos prijungti. Jei individualūs namai tai galėtų padaryti gerokai greičiau, tai daugiabučiuose, kur gyvena gerokai daugiau žmonių, viskas taip greit nevyktų. Juolab kad ir į šilumos punktus gali patekti ne bet kas. Tad reikia iš anksto apgalvoti tokius galimus variantus.
Pratybų metu iškilo klausimas, kaip atsitikus ekstremaliam įvykiui būtų galima įsigyti kuro generatoriams. Valstybinės įstaigos laikyti kuro atsargų negali. Tad svarstyta, ką reikėtų daryti, jei jo skubiai reikėtų įsigyti.
„Šiuo metu valstybės lygmeniu svarstomas klausimas, kad atsirastų kuo daugiau degalinių, kurios ir dingus elektrai galėtų nenutraukti darbo“, – kalbėjo J. Bagamolovienė.
Dar vienas klausimas – kaip būtų užtikrinamas tarpusavio ryšys. Pagrindiniu gyventojų informacijos ir koordinavimo šaltiniu taptų radijas. Tad jei žmonės radijo neturi, jiems reikėtų bent jau žinoti, į ką gali kreiptis, kas tokį aparatą turi.
Pasak J. Bagamolovienės, kiekvienos šeimos nariai turi žinoti planus, kur kas turi eiti ir ką daryti, jei prasidėtų ekstremali situacija.
Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė apgailestavo, kad gyventojai nelabai domisi savo saugumu. Į prieš kurį laiką surengtus civilinės saugos mokymus susirinko tik keliolika rajono gyventojų.