Sekmadienį Valstybės dienos renginiai prasidėjo tradiciniame susibūrime prie Anglių kalno Biržų girioje, kur broliškame kape guli bevardžiai 1863 – 1964 metų sukilimo didvyriai. Čia, prie paminklo sukilėliams, kovoti už šalies laisvę prisiekdavo pokario partizanai.
„Dabar mūsų čia visas pulkas, bet kai atvažiuoji čia vienas ar dviese, tai tokia dvasia, nenusakoma euforija pagauna. Šioje vietoje kažkas veikia iš dangaus“, – kalbėjo vienas iš pirmųjų šių renginių organizatorių kučgalietis Algirdas Macys.
Šv. Mišias aukojo kunigas Vidmantas Kareckas, giesmėmis jam talkino Vaidos Kvedarienės vedamos Papilio ir Kvietkų bažnyčių giedotojos.
„Ši šventė primena, kad tikėjimas ir tautos gyvenimas visados buvo glaudžiai susiję“, – sakė kunigas. Dvasininkas kalbėjo apie tai, kad valstybės stiprybė glūdi žmonių bendrystėje, gebėjime būti kartu tiek tikėjime, tiek visuomeniniame gyvenime, tiek užgriuvusiuose išbandymuose.
Renginį vedusi Savivaldybės tarybos narė, muziejininkė Irutė Varzienė priminė šio jau tradiciniu tapusio renginio istoriją, padėkojo nuolatiniams dalyviams, sakė, jog šio renginio kasmetinį organizavimą perima Biržų krašto muziejus „Sėla“. Paminėti ir pirmieji šių susitikimų organizatoriai ir iniciatoriai – šviesaus atminimo Vytautas Einoris, Algirdas Macys, pirmąsias šv. Mišias čia aukojęs kunigas Virgilijus Liuima.
„Nusprendėme, kad šiais metais renginio tema bus vaikai. Pakalbėkime apie vaikus, kaip jiems gyventi šitame pasaulyje, nes jie yra viltis. Kokį pasaulį mes jiems kuriame ir kokį paliksime?“ – sakė I. Varzienė, kviesdama kalbėti muziejaus „Sėla“ direktorę Editą Lansbergienę su anūke Jore.
„Vaikams turi kilti klausimų. Klausimų apie girią, apie tai, kodėl mes čia renkamės, ir kitus dalykus“, – sakė E. Lansbergienė, kalbėdama apie Lietuvos valstybės raidą, siedama ją su Biržų girios ir Anglių kalno kontekstu.
„Kodėl Ukrainos vaikai turi slėptis slėptuvėse, vietoj to, kad žaistų, kodėl jie turi laukti, kodėl jiems trūksta maisto? Tokius klausimus šie vaikai užduoda savo mamoms, bet jie skirti ir mums. Vaikai turi turėti savo pasaulį, gražų ir stebuklingą“, – kalbėjo E. Lansbergienė. O Jorė padeklamavo eilėraštį, linkėdama Ukrainos vaikams stiprybės.
Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pasveikino visus su Valstybės diena ir sakė, jog jam labai įsiminė ryte per televiziją išgirsti Vokietijos prezidento žodžiai apie tai, kad tik Lietuva turi tris Nepriklausomybės dienas, nes lietuviai yra užsispyrusi tauta, kuri visada kovojo už savo laisvę.
„Dabar mūsų vaikai džiaugiasi laisve ir jos teikiamomis privilegijomis, tačiau jie turi suprasti, kad kažkada ir jiems gali tekti kovoti už savo vaikų ar anūkų laisvę“, – kalbėjo meras K. Knizikevičius.
Skambėjo dainos ir eilėraščių žodžiai. Apie savo jausmus ir emocijas Valstybės dieną kalbėjo Savivaldybės tarybos nariai, kurių šįkart atvyko kaip niekada daug – net penki. „Gal vieną kartą tai bus pradžia ir suvokimas, kad žmonių išrinktiems politikams privalu dalyvauti panašiuose renginiuose kartu su kitais piliečiais“, – taikliai pastebėjo vienas renginio dalyvis.
„Kai kalbam apie viltį, iš tiesų kalbam apie vaikus“ – tai eilutės iš ukrainiečių poeto ir kario Arturo Dronio eilėraščio „Vaikai“, kuris jautriai nuskambėjo iš I. Varzienės lūpų.
Iš Biržų atvažiavo gausus dviratininkų būrys, žygį suorganizavo Savivaldybės tarybos narys Laurynas Bukys. Anot jo, žygio dalyvių geografija platėja, prisijungė ir keletas dalyvių iš Vilniaus. Susirinkusieji negailėjo aplodismentų vyriausiai dviratininkei Eugenijai, kuri už trijų mėnesių švęs 84-ąjį gimtadienį.
Renginyje tradiciškai dalyvavo kariai savanoriai, šauliai ir jaunieji šauliai, žmonės iš aplinkinių kaimų bei Biržų.
