Pramoginė politinio sezono pradžia
Kiek „mažoji“ savivaldybių politika susijusi su didžiąja, nu, ta, iš Vilniaus? Ar nacionaliniai įvykiai užgožia biržietiškus? Kasdien stulbina vis nauji paskirtosios premjerės kalbos perlai, popsinis Vyriausybės formavimas su pataloginiu priedainiu „dėl visko konservatoriai“. Tai yra budinti frazė, kai neturima ką pasakyti. Vis dar! Nors profilaktiškai, kad įsitvirtintų sąmonėj kaip blogio simbolis. Nupigintų ministrų portfelių maksiminė išpardavimų akcija, saulyčių eros pradžia. Kur dingo profesionalumas, politinė logika, argumentai? J. Olekas giriasi mokesčių reforma, pensijų fondo „paleidimu“, čia pat koalicijos partneris A. Veryga kritikuoja tą pačią mokesčių reformą, pensijų pertvarką ir t. t. Tai susitarta tik dėl bazinių, akivaizdžių dalykų, visa kita – postų ir galios dalybos. Kaip bevartytum, tokio žemo lygio dar nebuvo.
Nupigintų ministrų portfelių maksiminė išpardavimų akcija, saulyčių eros pradžia. Kur dingo profesionalumas, politinė logika, argumentai?
Biržuose yra panašumų. Inertiško elgesio modelius diktuoja Seimas, partija? Mes irgi, socdemų vedami, gyvename nuo vieno Tarybos posėdžio iki kito. Be didesnių pokyčių, be įsiklausymo. Biurokratinis valdymas tęsiasi. Magiškas žodis – projektas ir kanceliarinės tvarkos. Visa kita stovi vietoje. Tikroji idėjų politika nuobodžiauja. Mūsų valdančiųjų ambicijos merdėja.
Politika – kaip profesinis pašaukimas
Naiviai tikėjausi, kad meras ką nors išmintingo, mobilizuojančio pasakys apie savo ir mūsų visų pareigą, bendradarbiavimo lūkesčius. Grįžom iš vasaros. Paprastai taip daroma, nes kalba verčia pasaulį į visiems suprantamus žodžius. Deja. Toks įspūdis, kad merui rūpi tik ūkiniai reikalai, veikiama primityviu partiniu principu – greičiau nubalsuoti ir pamiršti. Dar kartą: jokios informacijos žmonėms, jokios vadovų pozicijos. Taip ir lieka laikraščiuose paskleista Tarybos narių nuomonių įvairovė. Taip ir lieka N. Ubarto karštas nepritarimas, stipri koalicijos partnerio A. Šimo socdemiškų ryšių ir įtakų tinklo versija. Tik tiek. Jokios reakcijos.
Toks įspūdis, kad merui rūpi tik ūkiniai reikalai, veikiama primityviu partiniu principu – greičiau nubalsuoti ir pamiršti. Dar kartą: jokios informacijos žmonėms, jokios vadovų pozicijos.
Ar žmonėms aišku, kodėl vis dėlto reikia naujo ligoninės pastato demencija, Alzheimeriu sergantiems? Sveikatos apsauga – mero kuruojama sritis, jo atsakomybė.
Kur viešieji ryšiai, komanda?! Kur argumentai apie reikalavimus, licenciją? Balsavau už naują statybą, nes manau, kad viską sukišę į esantį ligoninės pastatą, patvirtintume slaugos ligoninės idėją, o tiek kovota dėl chirurginio skyriaus stacionaro, reanimacijos. Gal kas nors to ir nori? Labiausiai pikta, kad net toks svarbus sprendimas pristatytas skubos tvarka, Tarybos nariai kalčiausi, kad klausia, kad nepasitiki. Tokių strateginių sprendimų kiekviename posėdyje nedaug, bet jie skandinami bendrame sraute.
Politikos, kaip profesinio pašaukimo, – gilinimosi, idėjų generavimo, diskusijų, derybų, eksperimentų, džiazavimo, naujovių, žmonių telkimo – nėra.
Paklaustas apie trejų metų strategiją, meras tepasakė, kad svarbiausia yra viešosios paslaugos ir visi projektai vienodai svarbūs. Tai nebuvo kabinėjimasis. Dar komiteto posėdyje prašiau, kad atsakytų Tarybos posėdyje, taigi, Savivaldybės vadovas (mūsų visų lyderis!) privalėjo pasiruošti. Kas tai? Visiška mąstymo, politinės nuovokos sekluma ar tas pats socdemiškas „nesureikšminkim“ stilius, komandos nebuvimas? Ar niekas negalėjo (neprivalėjo?) parengti paruoštuko? Ir apskritai, kaip reprezentuojama Savivaldybė? Žmonės kuria Biržus kaip / kiek gali, bet mero ir visos valdžios atsakomybė, paskirtis – viską susieti, sukurti filosofiją, įvaizdžio strategiją (beje, siūlėme, buvo žadėta), motyvuojantį kasdienybės ritmą.
Ir dar – meras dažnai akcentuoja racionalumą, bet tikrasis racionalumas politikoje – kurti racionaliais argumentais grįstą dialogą, susitarimus.
Kur kultūros politika, orientuota į miesto išskirtinumą, suklestėjimą? Kad ir miesto šventė: vakaro koncertas vadinamas pagrindiniu! Man tai neatrodo tinkama, nes tokius koncertus, muges rengia jau ir miesteliai. Tai ne smulkmena, taip formuojamas požiūris ir vertybės.
Tai yra darbas. Sunkus, kūrybiškas. Ar meras, vicemerai kada bandė rimtais argumentais įtikinti Tarybą, inicijuoti diskusijas, dialogą, rimtai įveiklinti kolegiją ar sugalvoti kitus formatus? Net pripažinimo, kad sumenko Tarybos sprendimų pateikimas, aiškinamieji raštai, nėra.
Miesto, Savivaldybės patrauklumo šaltinis – kultūra
Valdžioje – vaizduotės, kultūros idėjų badas. Kiek kartų buvo sakyta, rašyta apie Biržų tapatybę. Kiek dar kartosim miesto erdvių temą?! Per kraują, bet tai jau padaryta. Kur ėjimas pirmyn, gilyn? Jeigu negebama kurti naujų mitų apie miestą, reikia gaivinti senuosius, jiems irgi reikia paramos. Kur kultūros politika, orientuota į miesto išskirtinumą, suklestėjimą? Kad ir miesto šventė: vakaro koncertas vadinamas pagrindiniu! Man tai neatrodo tinkama, nes tokius koncertus, muges rengia jau ir miesteliai. Tai ne smulkmena, taip formuojamas požiūris ir vertybės.
Kad ir Kristupo Radvilos Perkūno paminklas. Idėja gera, dalyvavome pradžioje. O dabar, kiek suprantu, lėšos renkamos lėtai. Tai kur valdžios, lyderių pozicija, piliečių skatinimas, jeigu tai svarbu? Kodėl „Tautiška giesmė“ giedama ne prie Radvilų pilies? Nes paprasčiau įgarsinti? Bet juk vieta, erdvė irgi augina žmogų, kuria prisiminimus.
Kiekvieno politiko siekiamybė yra ir dvasinė, ne tik formalioji lyderystė. Padėkos raštas uždarame pasisėdėjime – viskas, ko vertas Biržams nusipelnęs žmogus? Kodėl ne scenoje, visiems girdint?
Apskritai, viešieji ryšiai – apgailėtini. Ir vėl Savivaldybės tinklalapyje nieko nei Baltijos kelio, nei Ukrainos Nepriklausomybės, nei Laisvės dienos proga. Tai vertybiniai dalykai! Istorinė atmintis niekam nepaskirta? Ar tikrai istorijai, žuvusiems atminti užtenka proginių kalbų ir gėlių?
Tradiciškai – kam reikalinga vieša informacija?
Apskritai, viešieji ryšiai – apgailėtini. Ir vėl Savivaldybės tinklalapyje nieko nei Baltijos kelio, nei Ukrainos Nepriklausomybės, nei Laisvės dienos proga. Tai vertybiniai dalykai! Istorinė atmintis niekam nepaskirta? Ar tikrai istorijai, žuvusiems atminti užtenka proginių kalbų ir gėlių?
Ukrainos tema irgi apleista, bendradarbiavimo sutarties su Mažosios Liubašos bendruomene pristatymas groteskiškas. Kalbama Savivaldybės vardu, ką apie tai žino žmonės? Situacija maždaug tokia: neklausinėkit, nubalsuokit ir pamirškit; ką darysim, – ne jūsų reikalas. O aiškiai, empatiškai pristatyti viešai nereikėjo? Beje, būtų įdomu, kaip tie ukrainiečiai Biržuose – kaip sveikata, darbai, mokykla, lietuvių kalba, ateities planai, jų žinios iš Tėvynės. Ir Miesto šventėje buvusioji delegacija net nebuvo pristatyta. Tai, tipo, jie čia linksmintis atvažiavo, pamiršti karo? O reikėjo, labai reikėjo solidaraus veiksmo. Galbūt tai ir turėjo būti kulminacija, juk emocijas, prasmes kuria prasmingi ritualai, kurie vienija žmones. Ypač dabar, kai žiaurus karas tęsiasi, kai parama Ukrainai stringa. Mums nerūpi? Ir taip, tai yra lyderių pareiga.
Auksinio proto klausimas: kodėl vicemeras Steponas beveik visur dalyvauja vienas, o paskui merą ir vicemerę sekioja fotoaparatas? Pristatant vicemerą, gal reikėtų ir sakyti vicemeras Nr. 2. Tai čia pagal grožį ar kaip?
Pavasarį siūliau diskusiją pilietinio atsparumo tema su nacionalinio lygmens autoritetais, ją surengė Panevėžio muziejus Baltijos kelio proga. Sako, buvo anšlagas. O mūsų Baltijos kelio renginyje dalyvavo vienas vicemeras. Tikriausiai todėl, kad šeštadienis. Auksinio proto klausimas: kodėl vicemeras Steponas beveik visur dalyvauja vienas, o paskui merą ir vicemerę sekioja fotoaparatas? Pristatant vicemerą, gal reikėtų ir sakyti vicemeras Nr. 2. Tai čia pagal grožį ar kaip? Tai, beje, irgi politinės kultūros klausimas.
Suprantu, kad daug kas kartojasi, bet tai todėl, kad treti metai niekas nesikeičia. Tai ir linkiu geranoriškai merui, jo komandai strateginės komunikacijos, o ne atsitiktinių žinučių ar ministerijų info tiražavimo, linkiu pergalvoti prioritetus dėl renginių, išmokti trumpą, patrauklų, įtikinantį pasakojimą apie Biržus. Ir tikrai demokratiškų procesų, sprendimų. Nes dabar gana dažnai jokių alternatyvų, kaip tame smagiame anekdote apie demokratiją: Dievulis pristato Adomui Ievą, sakydamas: „Pasirink žmoną“.
– Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė –
