Praėjusią savaitę Ukrainoje, Rivnės srities administraciniame vienete – „Mala Liubaša“ kaimų tarybos administracijoje – lankėsi biržiečiai.
Vieni iš jų nuvyko kaip Biržų rajono savivaldybės deleguoti atstovai. Kiti lankėsi „Mala Liubaša“ tarybos pirmininkės Svetlanos Kovalčiuk asmeniniu kvietimu.
Biržų rajonas yra pasirašęs draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su Rivnės miestu. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad tokiam nedideliam rajonui kaip Biržai labiau tiktų bendradarbiauti su panašaus dydžio administraciniu vienetu. Tad pasirinkta kelių kaimų administracinį vienetą sudaranti „Mala Liubaša“ taryba, kurios pirmininkė S. Kovalčiuk jau ne kartą lankėsi Biržuose Rivnės miesto delegacijos sudėtyje.
Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius Savivaldybės tarybos buvo įgaliotas pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Biržų rajono savivaldybės ir Ukrainos Rivnės srities „Mala Liubaša“ tarybos vadovybės.
Be mero, Biržų rajono savivaldybei atstovavo dar du nariai – administracijos mobilizacijos specialistas Andrius Strelcovas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyrius vyriausiasis specialistas Audrius Unglinikas.
Tą pačią dieną tarp viešosios įstaigos „Pirmoji pagalba Ukrainai“, kuriai vadovauja Oksana Mociūnienė, bei „Mala Liubaša“ tarybos pirmininkės Svetlanos Kovalčiuk taip pat buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Į Ukrainą su parama dažnai vykstantys Giedrius Mociūnas bei jo sutuoktinė ukrainietė Oksana į Rivnės sritį vyko atostogų metu ir savo lėšomis. Biržų rajono savivaldybės administracijoje dirbanti O. Mociūnienė sakė, kad paramos organizacija įkurta 2022 metais, pirmomis Rusijos agresijos dienomis
Biržų rajono savivaldybės delegacija dalyvavo itin užimtoje programoje. Jie lankėsi vaikų darželiuose, sporto klubuose, tarybos administracijoje.
„Mums aiškino, kad tiesiog niekas nebūtų supratęs, jei jų įstaigos neaplankytume“, – sakė Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius.
Rivnės krašte meras lankėsi prieš metus. Sakė dabar pastebėjęs nemažai pasikeitimų. Nuolat dingdavo elektra, o aplankytos įstaigos ir organizacijos dirbo naudodamos elektros generatorius. Taip pat dažnai nebūdavo ryšio – jis blokuojamas dėl dronų grėsmės.
Pasak biržiečių, ukrainiečiai labai teigiamai žiūri į atvykstančius lietuvius.
Meras minėjo, kad aptarta daug galimybių padėti ukrainiečiams. Viena iš jų – vasarą į stovyklas pasikviesti vaikus, kurių tėvai žuvo kare. Yra ir kitų minčių juos paremti, tik kol kas viešai to K. Knizikevičius nenorėjo įvardinti.
Ko biržiečiai galėtų pasimokyti iš ukrainiečių?
„Stiprybės, ryžto. Mes per daug pripratę prie gero gyvenimo. Ten nėra taip – noriu, nenoriu. Yra – reikia“, – sakė meras.
Biržiečiai matė, kad ukrainiečiams skiriama mažiau lėšų infrastruktūros gerinimui, nes jos keliauja karui. Tarkim, pradėtas statyti kaimų tarybos administracijos pastatas, bet statybų darbai sustoję. Administracijos darbuotojai dirba itin sudėtingomis sąlygomis, susispaudę.
„Jie supranta, kad turi pakentėti ir palaukti. Iki pergalės“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
