Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl valstybinės žemės ploto pačioje senamiesčio širdyje, Birutės gatvėje. Tai, kaip į esminius politikų klausimus atsakinėjo administracijos atstovė, grąžino jau senokai bepatirtą sovietmečiu atsiduodantį pojūtį, kad turintiems valdžią „vsio zakono“. Kita vertus, tai patvirtina, kad kartais vien tik klerkų laikysena sukuria verslui nepalankios valdžios įspūdį.
Be aukciono norėtų įgyti teisę naudotis didesniu sklypu
Viena iš Biržų miesto reprezentacinių vietų tapusi Birutės gatvė atsidūrė politikų akiratyje. Ir ne todėl, kad pačioje Biržų pilies papėdėje gražiai įsikūrusi politikoje, versle ir kultūroje įtakingo žmogaus šeima.
Šį sykį klausimas susijęs su kitu minėtos šeimos narių tvarkytu turtu – buvusiu akcinės restauravimo bendrovės „Agluona“ pastatu ir prie jo esančia žeme. Šis turtas buvo UAB „Žydruva“ nuosavybė.
Prie pastato yra 0,338 ha sklypas, kurio daliai (0,2488 ha) dar 2014 metais buvo pakeistas naudojimo būdas – iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. UAB „Žydruva“ šitą sklypo dalį iš valstybės įsigijo 2015 metais, o sklypo dalis (0,00850 ha) liko komercinės paskirties.
Šių metų liepą UAB „Žydruva“ pardavė nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį bei žemės sklype esančius pastatus ir inžinerinius statinius UAB „Balkanbalt“.
Kartu pirkėjui perleista teisė nuomotis iš valstybės 0,0850 ha ploto žemės sklypo dalį, kuri buvo išnuomota inžineriniam statiniui – kiemo aikštelei – eksploatuoti.
Pastatus įsigijusi bendrovė „Balkanbalt“ rugsėjį kreipėsi į Savivaldybę, kad be aukciono būtų leista išsinuomoti minėtą 0,0850 ha valstybės žemės sklypo dalį.
Tokį sprendimą Savivaldybė ir paruošė. Tačiau, kaip paaiškėjo, nepasiruošė klausimo pristatymui.
Apie įmonę nieko nežino?
Ekonomikos ir finansų komiteto nariams pirmiausiai kilo abejonių dėl įmonės pavadinimo. Kaip vėliau paaiškėjo, jis Tarybai teiktuose dokumentuose buvo nurodytas neteisingai („Balkanbal“). Klausimą pristačiusiai pranešėjai – Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjai Zitai Marcinkevičiūtei – pirmiausiai teko sukti galvą, kas toji įmonė, kuo ji užsiima bei kaip vadinasi.
Tuo domėjosi ir demokratas Vytas Jareckas, ir liberalas komiteto pirmininkas Justas Greviškis. Jie bandė įpiršti pranešėjai mintį, kad tokios įmonės, kokia nurodyta posėdžio dokumente, iš viso nėra.
Vedėja nenorėjo sutikti, nors politikai laikėsi nuostatos, kad dokumento rengėjai suklydo. Įmonės kodas ir kiti duomenys rodė, kad žemę nuomotis nori ne „Balkanbal“, o UAB „Balkanbalt“.
Tai yra krovinių gabenimu užsiimanti įmonė.
Gatvė nauja, o apribojimai negaliotų
Štai tada ir pasipylė logiški Tarybos narių klausimai apie tai, ar sklypas Birutės gatvėje nevirs krovininių automobilių saugojimo vieta. Keisti buvo pranešėjos atsakymai. Jų esmė – Savivaldybei neturėtų būti įdomu, kam tas žemės sklypas bus naudojamas. „Mums neprivaloma klausti (įmonės – red.)“, – kartojo skyriaus vedėja.
„Bet mes turime domėtis, ką ta įmonė darys, ar nepavers sklypo „fūrų“ saugojimo sandėliu“, – į diskusiją įsijungė komiteto narys „atgimietis“ Kęstutis Isakas. Jis siūlė kviesti į Tarybos posėdį įmonės direktorių.
Apie naują miestui svarbią gražią gatvę kalbėjo ir konservatorė Irutė Varzienė. Anot jos, gatvėje nėra jokių judėjimą apribojančių ženklų. „Tai ir sunkvežimiai galės ja važinėti, jei aikštelė bus skirta tokia, transportui?“ – stebėjosi politikė.
„Atgimietis“ Liutauras Variakojis pastebėjo, kad jokie ženklai negaliotų aptarnaujančiam transportui o įmonės veikla – krovinių vežimas.
Vedėjos „atsikalbinėjimai“
Įstatymus citavusi vedėja Z. Marcinkevičiūtė beatodairiškai aiškino ape „Balkanbalt“ teisę žemę pilies papėdėje išsinuomoti be aukciono.
L. Variakojis ir I. Varzienė nenorėjo sutikti su tokiu būdu peršama Savivaldybės bejėgyste.
„Tai gal tokioje jautrioje senamiesčio zonoje galima taikyti kokį apribojimą, neleidžiantį laikyti tame sklype sunkiasvorių automobilių?“ – bandė klausti I. Varzienė.
Vedėjos atsakymai buvo apie standartines sutarčių formas, kurių reikia laikytis.
„Tai nieko tose sutartyse Savivaldybė nebegali įrašyti?“ – abejojo politikai.
„Yra ten laisvų vietų… Ką mes galim įrašyti?“ – gūžčiojo pečiais vedėja.
L. Variakojis tada prabilo apie antikorupcinį sprendimo vertinimą, kurio reikėtų.
„Įstatymas nenumato vertinti individualių teisės aktų… Jeigu jūs sakote, kad reikia…“ – tęsė vedėja.
„Aš sakau, kad reikia“, – atsakė L. Variakojis.
Galų gale vedėja sunkiai, tačiau prabilus vienam iš valdančiųjų socialdemokratų vis tik pripažino, kad Savivaldybė turinti teisę spręsti apie žemės sklypo reikalingumą miestui.
„Mums trūksta informacijos. Negalime lengvai pakelti rankas dėl teritorijos prie pilies nežinodami, kas ten bus“, – kalbėjo konservatorė I. Varzienė.
Buvo siūloma sprendimo projektą iš viso atsiimti, kol neaiškūs ketinimai dėl veiklos žemės sklype.
Tačiau dauguma balsavo už tai, kad komiteto nariai apsispręstų Tarybos posėdyje, į kurį būtų pakviestas būsimo žemės nuomininko atstovas.
Vakar Savivaldybės tarybos posėdyje abejonės neišsklaidytos: žemės nuomininkas nepasirodė. Nežiūrint to, valdantieji socdemai mūru stojo už sprendimą, tyčiojosi iš abejojančiųjų ir nepaisė mero ryžto balsavimo neskubinti.
