
Viena iš seniausių istorikų diskusijų, kurioje vargu ar gali būti padėtas taškas, – kiek asmenybės ir jų apsisprendimai keičia pasaulį ir kuria istoriją?
Gal tie vardai, kurie įrašomi į istorijos vadovėlius, buvo iškelti konkrečios aplinkybių konfigūracijos ir per juos veikė sunokusios galimybės ir jie, geriausiu atveju, atliko pribuvėjos vaidmenį?
Kita vertus, nekelia abejonių tai, kad Antrasis pasaulinis karas būtų vykęs visiškai kitaip, jei ne Vinstono Čerčilio ryžtas ir atkaklumas.
Aš pats esu linkęs tikėti, kad asmenybių apsisprendimai keičia istoriją. Tai moralinis įpareigojimas ir kiekvienam iš mūsų. Koncentracijos stovykloje išgyvenęs ir šios patirties pagrindu savo mokymą sukūręs psichoterapeutas Viktoras Franklis rašė: „Net jei pasaulio būklė atrodo prasta, nepamirškime, kad viskas dar pablogės, jei kiekvienas iš mūsų nepadarys geriausia, ką gali.“

