Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete pristatytas istorinės atminties įamžinimo klausimas teikia vilties geriems pokyčiams rajono kultūros lauke. Deja, pačios bendražmogiškosios kultūros pritrūksta politikams.
Keiksmažodis pagal L. Variakojį
Ekonomikos ir verslo komitetas posėdžiavo praėjusį pirmadienį. Jis svarstė ir tvirtino bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokinių saugumo užtikrinimo 2026-2030 m. programą. Pagal ją Biržų rajono savivaldybė kiekvienais metais bendrojo ugdymo mokyklų mokinių saugumui ir ugdymo aplinkai numato skirti ne mažiau kaip 100 000 Eur, o ikimokyklinukų ugdymo saugumui – ne mažiau kaip 50 000 Eur.
Komitete kalbėta apie ne vieną saugumo sritį – tarp jų ir priedangos Kaštonų mokykloje, vaizdo kameras, rūkymą ir narkotinių medžiagų vartojimą fiksuojančias priemones ir kt.
„Lėšos skirtos spręsti didesnėms problemoms negu durų rankenos“, – pastebėjo klausimą pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Prioritetiniai darbai, pasak pranešėjos, ne sykį buvo aptariami su ugdymo įstaigų vadovais. Atsiradus poreikiui numatytos priemonės gali būti keičiamos.
Pasigirdęs Tarybos nario Liutauro Variakojo klausimas buvo ne „durų rankenų“ lygio.
„Jeigu jau čia rūpinamės vaikų saugumu, yra toks keiksmažodis „įtraukusis ugdymas“. Sėdi koks kenkėjas klasėje, jam reikia viso mokytojo dėmesio, kiti mokiniai negali mokytis. Ar bus tas saugumas įgyvendintas, kad nebūtų tokių trukdančių mokytis normaliems vaikams?“- kėlė klausimą gražiu politinės priklausomybės „Biržų atgimimas“ vardu žinomas politikas, verslininkas, sportininkas.
„Paauklėjo“ ir pranešėją
„Visų pirma, labai žeidžia posakis „keiksmažodis“, – į politiko klausimą reagavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja. – Įtraukusis ugdymas skirtas tam tikrą negalią ar sutrikimą turinčio vaiko ugdymui. Tai jokiu būdu negali būti laikoma keiksmažodžiu. Tai yra gyvenimo realybė, nes aplinkui turime daug…“
„Galima be beletristikos? – nutraukė pranešėjos kalbą L. Variakojis. – Svarbu, kad nuo tos realybės nekentėtų niekuo dėti vaikai“. Vedėjai kalbant apie bendruomenės ruošimo svarbą matyti, priimti ne tik judėjimo, regos, bet elgesio sutrikimų turinčius vaikus, politikas pateikė savo išvadą.
„Tai be sutrikimų vaikai ir toliau kentės“, – pareiškė Tarybos narys.
„Labai norėčiau paprašyti Tarybos nario vaikų neskirstyti į normalius ir…“ – L. Variakojį ramiai bandė stabdyti švietimą ir kultūrą kuruojanti vicemerė Astra Korsakienė. Tačiau ir ji buvo grubiai nutraukta.
„Jūs man neaiškinkit, ką man daryt… Kalbu kaip Tarybos narys, išrinktas žmonių…“ – rėžė L. Variakojis. Sakė jis kalbantis iš nepatenkintų tėvų pusės.
Prieš prabylant Etikos komisijos pirmininkei Irutei Varzienei žodžio paprašė vicemerė.
Vicemerė pasakė, kad Tarybos narys ne pirmą kartą atsiliepia apie sutrikimų turinčius ir įtraukųjį ugdymą gaunančius vaikus. Ir tą daro labai nepagarbiai. Ir kalba žiauriai.
„Kodėl turi kentėti nuo tokių neadekvačių…“ – tęsė L. Variakojis nekreipdamas dėmesio į vicemerės pastangas ramiai aiškinti, kaip mokyklose stengiamasi padėti ne tik sutrikimų turintiems vaikams, bet ir pedagogams.
„Dar dvi kameras ir policininką pridėkit“, – ironizavo „atgimietis“.
Vedėja L. Baronienė kalbėjo apie mokyklose dirbančius mokytojų padėjėjus, kurių vienoje mokykloje yra net dvylika. Su vaikais jie gali dirbti individualiai, ugdyti atskirai ir pan.
Rekomendavo kalbėti konkrečiai
Etikos komisijos pirmininkė I. Varzienė paprašė esą daugybės tėvų vardu kalbančio Tarybos nario nevartoti tam tikros leksikos, skirstant vaikus į normalius ir kitokius. Dėl konkrečių situacijų ji siūlė L. Variakojui kreiptis į švietimą kuruojantį skyrių.
„Primygtinai rekomenduoju pateikti kad ir nuasmenintą, bet konkrečią informaciją, o ne kalbėti apskritai“, – Tarybos nariui sakė I. Varzienė.
„Netiesa, kad tėvų nepasitenkinimas yra visur ir visų“, – kalbėjo Etikos komisijai vadovaujanti I. Varzienė, priminusi, kad viešai kalbantis Tarybos narys turi prisiimti ir atsakomybę už savo žodžius.
