Išskirtinio ir bene vienintelio Biržų rajone rusų ilgaplaukių kurtų veislės šuns šeimininkai Vaida ir Nedas Stankiai dažnai pasvajoja apie dienos centrą arba darželį augintiniams. Dabar jų numylėtinė kalytė Klara po pusę dienos leidžia su giminaitės laikomu garbanotu retriveriu Marko – mat vienai liūdna ir nuobodu.
Broliu ir seserimi vadinami jauni šunys laiką leidžia kartu, kol šeimininkai sugrįš iš darbų. Jų savininkams šuo yra lygiavertis šeimos narys ir sielos draugas, kurį myli ir juo rūpinasi kaip savo vaiku.
Šunys, kuriems reikia patarnauti
Vaida ir Nedas nuo pat vaikystės buvo apsupti šunų.
„Šunims neįdomu, nei kas tu esi, nei kaip atrodai. Jiems tu esi pats svarbiausias. Ta meilė, atsidavimas yra ypatingi“, – sako Vaida.
Pirmasis Vaidos augintinis buvo koli veislės šuo, vėliau priglaustas airių seteris. Nedas laikė vilkšunį ir dogo kalytę. Pirmoji šeimos rusų ilgaplaukių kurtų veislės kalytė Gora buvo atvežta iš vieno Rusijos veislyno.
„Su Gora taip sulipome, tapome sielos draugėmis. Šitie šunys kitokie. Jie supranta, ką sakai. Mes net supykstame, kai juos šunimi pavadina. Gora buvo tikra mamyčiukė, mano šuo“, – sako Vaida.
O štai Klara yra jau Nedo šuo, prie jo labiau prisirišusi.
Nelikus Goros šeima ieškojo tokios pat veislės šuns. Norėjo įsigyti iš veislyno – kad būtų patikima. Kaip tik tuo metu veislynuose nebuvo šuniukų. Rado tik Slovėnijoje. Laukė, kol atsives šuniukus, o vėliau – kol bus atvežti į Lietuvą. Gal nuo to laiko kalytei turbūt ir patinka važiuoti mašina.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame kovo 17 d. antradienio laikraštyje.
