Kovo 11-osios prasmės. Džiaugiamės, kad šventė nepaskendo žodžiuose, o buvo gyva, įdomi, įvairi. Ačiū visiems – kūrusiems, klausiusiems, žiūrėjusiems. Svarbiausia – Laisvę šventėme kartu – prisimindami, dėkodami, su džiugesiu ir viltimi.
Kovo 10 dieną Biržų krašto muziejaus „Sėla“ surengtos konferencijos „Biržų pradžios istorijos: raštai ir paraštės“ visuose trijuose pranešimuose, diskusijoje nuskambėjo esminė mintis: Biržai LDK buvo rimtas forpostas, Radvilos rūpinosi ne tik karyba, bet ir švietimu. Ach, kiek daug dar liko istorijos paraštėse, kurios tokios intriguojančios. Anot muziejaus direktorės Editos Lansbergienės, koks vis dėlto džiaugsmas ir sėkmė Biržams, kad turime tris žymius radvilistus, kurie ne tik parašė solidžias monografijas, bet ir toliau tyrinėja Biržų – Dubingių Radvilų istoriją.
Profesorius Deimantas Karvelis kalbėjo apie pirmuosius Biržų paminėjimus: 1398 m. Salyno sutartį, 1416 m. Biržų lauką su visomis mūsų upėmis ir 1455 m. Biržų valdos paminėjimą. Įdomūs tie istoriniai kontekstai, sąvokų šifravimas, filosofinės dabarties paralelės su tokia įtaiga. Karalius Kazimieras Jogailaitis padovanojo Radvilai Astikaičiui šešis rokvėnus (tikriausiai nuo vietovės pavadinimo), gabalą žemės – taip prasidėjo Biržų istorija.
Profesorė Raimonda Ragauskienė detaliai pasakojo, kaip užgimė Biržų kunigaikštystė. 1547-ųjų būta ypatingų! Tais metais išleista pirmoji lietuviška knyga M. Mažvydo „Katekizmas“, gimė lenkų istorikas M. Strijkovskis, „Don Kichoto“ autorius Migelis de Servantesas, Kristupas Radvila Perkūnas – Biržų pilies tėvas; įvyko Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto slaptos vestuvės; gruodžio 10 d. pusbroliai Juodasis ir Rudasis Radvilos gavo kunigaikščių titulus ir Biržai tapo kunigaikštyste. Lietuviškos valdos buvo tikroji Radvilų Patria!
Profesorius Aivas Ragauskas labai ekspresyviai pristatė sensacingus, dar niekur neskelbtus šaltinius! Be abejo, bus parengta mokslinė publikacija, bet šįkart buvo specialus pristatymas Biržuose Biržų lauko paminėjimo 610-ųjų metinių proga. Kokia garbė ir dovana! Tie šaltiniai – tai XVII a. antro – trečio dešimtmečio Biržuose veikusios mokyklos nuostatai, mokymo planas ir mokyklos rektoriaus Adomo Rasijaus raštas (skundas). Pašėlusiai įdomūs dalykai, labai įdomu lyginti su dabartine švietimo sistema. Šiaip jau visur akcentuotas humanitarinis ugdymas – gramatikos (lotynų, graikų), retorikos ir logikos mokymas, disputo praktika.
Biržų muziejaus „Sėla“ informacija
