Ūkininkų sąjungos ir žemdirbių asociacijos susirinkimas laiko atžvilgiu buvo koncentruotas, tačiau spėta paliesti aktualiausias temas. Kalbėta ir apie šventes, karą, kainas bei galimus ūkininkų protestus.
Laiko ir dalyvių nedaug
Parovėjoje susirinkę žemdirbiai dirbo sparčiai. Vienų laukė rajono svečiai, kitų – pavasariniai darbai. Nors pasisakymų temų laukas buvo platus – jame nepasiklysta.
Susirinkimą nuo ūkininkų organizacijos istorijos pradėjęs Kęstutis Armonas sumaniai moderavo renginį, kalbėtojai gerbė svečius ir vieni kitus.
Biržų rajono žemdirbių asociacijai vadovaujantis K. Armonas pasidžiaugė, kad Biržai – vienintelis šalies rajonas, kuriame dvi žemdirbių organizacijos dirba kartu. Tuo atrodė patenkintas ir Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius.
„Einame vienybės keliu“, – sakė K. Armonas, iš pradžių prisiminęs pirmąjį ūkininkų sąjungos vadovą Ruslaną Kolomaką ir pirmiausia kvietęs kalbėti svečius – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorių, Savivaldybės vadovus, administracijos atstovus.
Meras Kęstutis Knizikevičius sveikino ūkininkus, akcentavo savo pastangas jiems atstovauti.
Nors mero laukė Biržuose besilankantys laivo „Aukštaitis“ jūreiviai, K. Knizikevičius spėjo išklausyti, kuo gyvena dirbantieji žemę.
„Mūsų čia dabar nedaug“, – sakė vicemeras Steponas Staškevičius, priminęs steigiamąjį žemdirbių asociacijos susirinkimą 1997 metais kultūros namuose bei pilną Parovėjos bendruomenės namų salę ūkininkų, besitarusių dėl kelionės traktoriais į sostinę.
„Metų ūkis“, pavydo apraiškos ir išminties pageidavimas
Vicemeras S. Staškevičius kalbėjo aktualia ūkininkų šventės tema.
Problema – iškilęs klausimas dėl Savivaldybės organizuojamo renginio „Metų ūkis“.
Didelį atgarsį turėjęs Sodeliškiuose, Vabalninke organizuotas ūkininkų pagerbimas.
Anot vicemero, atsiradę tam tikro, galima sakyti, pavydo, kad išskirtinai pagerbiami tik žemdirbiai. Manoma, kad tokią šventę galėtų organizuoti patys ūkininkai, o Savivaldybė galimai tik prisidėtų.
Ūkininkų sąjungos vadovas T. Micikevičius kalbėjo apie Panevėžio, Pasvalio rajonų patirtis ir vertino tokios šventės svarbą.
„Instagramai, tiktokai tik supriešina žmones. O čia turime galimybę pabendrauti“, – sakė T. Micikevičius.
Anot mero, Sodeliškiuose buvusi tikrai išskirtinė šventė, o problema ta, kad Savivaldybė kai kurių šventės išlaidų tikrai negali apmokėti – tam prieštarautų ir Vyriausybės atstovas.
„Tačiau tai yra šventė visam rajonui. Pavyzdžiui, kodėl medikai tokios neorganizuoja, visų nekviečia? Tai gal ir svarstom, ar darom uždarą šventę kokiame restorane, ar visam rajonui?“ – nuomonę išreiškė ūkininkė Vaidutė Stankevičienė.
Ir T. Micikvičius, ir žemdirbių asociacijos narė Jūratė Ratnikienė laikėsi nuomonės, kad Savivaldybės pagalba šventei būtina.
„Ar tikrai Žemės ūkio skyrius padės organizuoti tokią šventę? Mums reikia išminties“, – kalbėjo J. Ratnikienė.
„Man Sandra (Žemės ūkio skyriaus vedėja – red.) nepavaldi. Sėskime visi prie bendro stalo su administracijos direktore“, – sakė meras apie būtinybę tartis.
Karas, maistas ir riba
„Valgyti vis tiek visi valgys“, – pastebėjo ŽŪR direktorius S. Dimaitis, palietęs karo temą ir jos įtaką Persijos įlankos naftos tiekimo linijoms bei nuo jų priklausomai ekonomikai.
Iš vienos pusės situacija esanti makabriška, iš kitos – žemdirbiams palanki.
Afrikos šalims, Indijai, Brazilijai gresia prirūkti maisto.
Ūkininkas Romualdas Armonas įsitikinęs, kad maisto perprodukcijos grėsmė išliks. „Kiek tie kariniai konfliktai besitęstų, visąlaik bus sunku. Ūkininkų gyvenimas visada bus pakankamai įtemptas ir sunkus“, – mano R. Armonas.
Ūkininkams prakalbus apie mokesčius, 48 tikrintojų institucijas, pieno ir grūdų kainas dingo šventinių temų kurta atmosfera. Garsintos mintys – „Bankai į mus žiūri kaip į pavojingą sektorių“, „Ant gaminių reikėtų rašyti made ir Lithuania, o ne ES“.
„Reikia stipraus politinio palaikymo. Ruginienei (premjerei Ingai Ruginienei – red.) duonos kepalą ir paskutinį lietuvišką sūrį įteikėm“, – sakė T. Micikevičius. Apie pieno dalijimą veltui renginyje „Ką pasėsi“ pranešė V. Stankevičienė.
„Manau, vėl atėjo laikas, kai reikės imtis griežtesnių priemonių. Mes balansuojame ant išgyvenimo ribos“, – reziumavo Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadas K. Armonas.
Deklaruoja pasėlius, keičia „puošmenas“
Nežiūrint apokaliptinių nuotaikų, S. Balčiūnienė skelbė apie gerus deklaruojamų žemės plotų rodiklius, Valerija Gražinienė džiaugėsi Biržų krašto ekologiškais ūkiais, kvietė į seminarą Vabalninke.
Meras nepagrįsta vadino žinią ir komentarus apie esą plečiamą Regioninio parko teritoriją ir su tuo susijusias nepalankias sąlygas ūkininkavimui.
Iš mero pusės pažadėta padėti spręsti senų padangų surinkimą. Nes, kaip pasakė ūkininkas T. Micikevičius, į pakeles ir miškus pradėta vežti ne tik padangas, bet ir iš jų padarytas gumines gulbes bei kitas „grožybes“.
Apie kitokią krašto kultūrą kalbėjo Viktoras Rinkevičius, ūkininkus raginęs paremti paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui statybą.
Susirinkimas baigėsi ataskaitų pateikimu ir tvirtinimu.
