Aktyvios pramogos visai šeimai ir prabangus poilsis lietuvius vilioja į turistų rojumi vadinamą Hurgadą. Tačiau ne tik saulėti smėlėti paplūdimiai, pasakiški Raudonosios jūros koralų rifai liko biržietės atmintyje atostogų metu prireikus medikų pagalbos. Apie tai – neseniai iš Egipto sugrįžusios Vitos Linkevičienės pasakojimas.
Neramus rytas prie Raudonosios jūros
Atostogaujant Hurgadoje šį pavasarį ankstus Šv. Velykų rytas išaušo su prasidėjusiais negalavimais.
Pykino, maudė šoną. Pamaniau, kad galimai būsiu apsinuodijusi maistu.
Praėjus valandai ėmė stipriai ir gąsdinančiai kilti kraujospūdis. Nors vaistų turėjau visokių, supratau, kad be medikų pagalbos neapsieisiu.
Buvau nuvežta į privačią gydymo įstaigą – „The Egyptian hospital“.
Pirmas įspūdis – Priėmimo skyrius atrodė daug prasčiau nei pas mus, Lietuvoje, 1970-aisiais. Nors facebook paskyroje tos Egipto ligoninės skyrius parodytas kaip pažangios šalies.
Gydytojas Mustafa gerai kalbėjo angliškai, aš pati kalbą moku, todėl greitai viską išsiaiškinome. Man pastatė lašinę, paskyrė tyrimus.
Echoskopijų kabinetas tikrai atitinka europinį lygį. Gydytoja iš karto diagnozavo, kad problema su inkstu.
Kelionė į kitą ligoninę
Reikėjo atlikti ir kompiuterinės tomografijos tyrimą. Dėl to mane vežė į kitą ligoninę.
Lydėjo egiptietis vaikinukas, kuris nuvykus į vietą ligoninės darbuotojai (kaip supratau, to skyriaus registratorei) atskaičiavo ir padavė krūvą tos šalies pinigų. Jokio kvito ar kokio dokumento jam nedavė.
Tyrimui reikėjo išgerti daug vandens. Tyrimas būsiąs pradėtas man pajutus, kad norisi į tualetą.
Bet, deja, išgėrus beveik 2 litrus, jokių pojūčių nebuvo. Gydytojas radiologas laukė kartu su mumis.
Kaip supratau, procesas per ilgai užsitęsė, ir vaikinukas jam (radiologui, ne registratorei) atskaičiavo dar keletą jų pinigų. Gydytojas įsidėjo į kišenę ir vėl laukė.
Pagaliau atliktas tyrimas parodė, kad 9 mm dydžio akmuo iš inksto pasislinko šlapimtakio link ir užsiblokavo.
Grįžimas ir pasirengimas operacijai
Grįžome atgal į ligoninę, kurioje buvau anksčiau. Buvau paguldyta į atskirą palatą. Viskas čia buvo tvarkinga – vienkartinė patalynė, televizorius (arabų kalba), dušo su tualetu patalpa.
Tada pradėjo pas mane eiti visokie prisistatantys pagalbininkai: darbuotoja, dirbanti su draudimo kompanijomis, seselė, kuri atsakinga už mano komfortą, darbuotoja su maitinimo meniu, pietų „atnešėjas“ ir kt.
Gydytojas urologas paaiškino, kad vakare, 23 val., man darys stento įvedimo operaciją.
Dar bandžiau derėtis (jaučiausi visai neblogai, priepuolis buvo praėjęs), kad operaciją atliksiu Lietuvoje, bet gydytojas pasakė, kad yra pavojus prarasti inkstą. Sutikau būti operuojama.
Įspūdžiai iš operacinės
Artėjo lemtinga valanda. Perrengė vienkartiniais rūbais, nuvedė į vadinamąją operacinę (jokiu būdu ne į modernią, parodytą jų tinklalapyje). Toji operacinės patalpa buvo panaši į didžiulį pirties ar vonios kambarį, išklijuotą tamsiomis plytelėmis.
Slaugytojai – visi vyrukai – zujo su tais pačiais murzinais kroksais, su kuriais ką tik avėjo būdami kitame aukšte. Jokių piršinių, jokių medicininių kaukių.
Ginekologinis stalas stovėjo patalpos centre. Liepė sėstis ir… įpuolė vyrukas, su rūbais iš gatvės, su turistiniu senu, murzinu lagaminu su ratukais, perrištu virvėmis. Tada iš kišenės išsitraukė ale vienkartinį švarkelį, vienkartinę kepurę ir pradėjo pakuoti daiktus – neaiškių metų senumo monitorių, dėžes, nutrintas ar tiesiog murzinas „šlangas“ ir „vielą“ ilgą.
Viską dėliojo ant grindų, kur ką tik zujo slaugytojai. Supratau, kad tie įrenginiai bus naudojami operacijai. Tai yra ta viela su pritvirtinta vaizdo kamera turės pasiekti mano inkstą.
Puoliau į paniką. Sakau, ką jūs darote, juk čia nesterilu, aš išeinu.
Gydytojas anestezeologas, kuris tikrai pasirodė profesionalus, pasakė, kad nesijaudinčiau. Esą čia tas, kuris ruošiasi, nieko man nedarys, čia tik ruošiama aparatūra. Man parodė prie sienos stovintį staliuką, uždengtą audeklu. Esą ten yra sterilūs įrankiai.
Norėjau bėgti, tačiau pasirodė mane operuosiantis gydytojas, kuris, mano supratimu, atitiko visus reikalavimus… Į veną jau leido vaistus ir…
Pabudimas
Atsibudau ir pamačiau du vyrukus, užlipusius ant mano lovos. Jie kėlė mane, atvežtą iš operacinės. Smulkučiams jaunuoliams nelengva perkelti apie 100 kg… Buvo praėjusios dvi valandos…
Ilgu pasakojimu noriu pasakyti, kad gydytojai labai geri, profesionalūs, pradedant Priėmimo skyriaus gydytoju (sakė dirbantis ketvirtą parą su 2 val. numigimu), anesteziologu, urologu, kuris su tokia „aparatūra“ atliko, tikiuosi, puikiai savo darbą.
Ligoninės „valdžios“ atstovai, kurių nuotraukos puikuojasi tinklalapyje, lankė ir skyrė dėmesio. Buvo akivaizdu, kad jie labai stengiasi lygiuotis į išsivysčiusias šalis, tačiau iš tikro tai ligoninei dar reikia daug kur pasitempti…
Lėktuvas leidžiasi, jame aš – su egiptietišku stentu…
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad gyvenu šalyje, kurioje medicina tikrai aukšto lygio.
Tikiuosi, kad viskas bus gerai – gydymas ir galimai operacija laukia jau savo šalyje.
Noriu pasakyti, kad labai svarbu keliaujant apsidrausti sveikatą.
Už mane draudimas Egipto ligoninei išrašė didesnę nei 10 tūkst. eurų sąskaitą.
Beje, Kelionių draudimo liudijime parašyta, kad „prieš kreipdamiesi į gydymo įstaigą būtinai susisiekite“.
O jeigu nespėtum pranešti, kažin, ar draudimas dengtų išlaidas?
