Keistas incidentas kaimo žmones privertė galvoti apie netikėtą atvejį: ar jis negali būti susijęs su klaidžiojančia meška? Juolab kai vis dažniau pasklinda žinių apie rudąsias, įsisukančias į bitynus ar besivaišinančias grūdais žvėrių viliojimo vietose.
Išverstos pieno talpyklos
Papilio seniūnijos Satkūnų kaimo ūkininkas po nakties nustėro, savo fermos prieigose išvydęs išvartytus pieno bidonus. Metalines talpyklas su pienu ūkininkai buvo palikę po vakarinio melžimo ir tikėjosi ryte juos pristatyti pieno gamintojams.
Išverstos kelios talpyklos su 100 litrų pieno. Dar dalis jų buvo nepaliesta.
Ūkininkai atmetė galimybę, kad pieno bidonus galėjo išversti žmonės.
Mat jau kelis dešimtmečius ūkininkauja, bet vandalų vizito nebuvo sulaukę. Be to, neturi ir potencialių kerštautojų.
Žmonės svarstė, kad talpyklas galėjo išvartyti iš miško atklydę stambesni žvėrys. Pavyzdžiui, meška.
Tačiau įtariamųjų pėdsakų ūkininkui surasti nepavyko, nes šiuo metu yra labai sausa.
Kitą naktį kaimo gyventojai toje pačioje vietoje vėl paliko pilnas pieno talpyklas, bet jos jau nebuvo paliestos.
Kalbinti biržiečiai aplinkosaugininkai sakė, kad meškos mėgsta pieną. Gali būti, kad pirmiausia jas sudomino didelės talpyklos, o išliejus pieną natūraliai juo galėjo pasivaišinti.
Meškų kol kas neužfiksavo
Aplinkiniuose kaimuose medžiojantys vietos gyventojai sakė, kad pastaruoju metu meškos pėdsakų neaptiko. Bet praėjusiais metais lepečkojės pėdsakai buvo pastebėti netoli esančių Pavariškio ir Melaišių kaimų.
„Meškos šalia mūsų negali gyventi, nebent praeiti pro šalį, nes miškai per menki. Jos gyventi gali tik Biržų girioje“, – svarstė vienas Kupreliškio apylinkių medžiotojas.
Gyvūnų viliojimo vietose, kurios filmuojamos, meškų vizitų šį pavasarį dar neužfiksavo Biržų girioje medžiojantys Tamošiūnų ir Šilų medžiotojų būrelio nariai. Jų neaptiko ir Būginių medžiotojų klubas.
Tiesa, tai nereiškia, kad Biržų apylinkėse meškos neklajoja. Tiesiog gal jos dar nepastebėtos.
Vis dažniau užfiksuojamos
Dar visai neseniai susitikimas su rudąja meška Lietuvos miške skambėjo kaip retenybė ar net sensacija. Šiandien tokie pasakojimai vis dažniau pasiekia miškininkus ir gamtininkus – pėdsakai smėlyje, vaizdo kamerose užfiksuoti kadrai ar net susidūrimai su meškomis miško takeliuose rodo, kad šie gyvūnai sugrįžta į mūsų kraštą.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai pastebi, kad rudosios meškos vis dažniau fiksuojamos skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai kelia klausimą – ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?
Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą – dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos, o tai rodo, kad jos teritoriją renkasi ne atsitiktinai.
„Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra mūsų rūšis“, – sako S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tuomet, kai Lietuvoje bus užfiksuoti ir jaunikliai.
Lietuvoje pastebimos meškos dažniausiai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Į mūsų šalį jos atkeliauja iš kaimyninių regionų – Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija yra gerokai gausesnė.
Tokie jauni žvėrys per parą gali įveikti net 20–30 kilometrų, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.
Natūralus procesas
Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą.
„Meškos į Lietuvą neateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atstatymas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Jo teigimu, prieš daugiau nei šimtmetį šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos mūsų miškų ekosistemai nėra svetimos – priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.
„Rudoji meška – didžiausias mūsų plėšrusis žvėris, kurio mityba itin plati: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.
Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralaus miško balanso: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, o jų platus mitybos spektras leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos.
Susitikimas su meška: ką svarbu žinoti
Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje išlieka nedidelė, tačiau specialistai primena, kad miške svarbu elgtis atsakingai. Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.
Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Taip pat svarbu leisti meškai žmogų išgirsti – judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.
Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl daugeliu atvejų iš anksto jį išgirdę, patys pasitraukia.
