Kai kurie Biržų rajono seniūnijų seniūnai neįsivaizduoja, kaip reikės tvarkyti teritorijas po birželio 1 dienos. Apie tai jie kalbėjosi ir su Savivaldybės administracijos direktore Jurga Bagamoloviene.
Esmė ta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės – socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui sumažės norinčiųjų atidirbti už gaunamas pašalpas žmonių. Ilgalaikiai bedarbiai ir paramos gavėjai galės rinktis – ar jie dalyvaus užimtumo didinimo programose, ar bus nukreipiami į visuomenei naudingus darbus.
Išliks darbai, bet mažesne apimtimi
Biržų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Gudienė sakė, kad visuomenei naudingi darbai išliks, tik greičiausiai mažesne apimtimi.
Užimtumo didinimo programa apima platų paslaugų spektrą. Tai ir psichologų paskaitos, priklausomybės ligų konsultacijos, socialinių įgūdžių didinimas per kitas veiklas.
Daugelis ilgalaikių bedarbių, kurie nėra motyvuoti dirbti, greičiausiai rinksis užimtumo programas. Akivaizdu, kad geriau rinktis paskaitas ir konsultacijas, o ne grėbti lapus ar šluoti gatves. Kiek tuos užsiėmimus bedarbiai lankys ir kas tai kontroliuos, kol kas patvirtinto mechanizmo nėra.
Kadangi sumažės norinčiųjų atlikti visuomenei naudingus darbus, seniūnijos liks be papildomų darbo rankų.
Visuomenei naudingi darbai (aplinkos tvarkymas, želdynų priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo ar kultūros įstaigose) dažnai atliekami kaip telktinė veikla arba už socialinę paramą. Tai neapmokama veikla, ją atlikdavo ilgalaikiai pašalpų gavėjai.
Reikės didinti etatinių darbuotojų
„Iš tikrųjų visuomenei naudinga veikla pas mus apėmė labai didelę darbų apimtį. Tokiai didelei teritorijai neužtenka kelių nuolat dirbančių žmonių. Dauguma visuomenės veiklos atlikėjų yra kitokios socialinės grupės. Bet jų didelis kiekis padengdavo didelę darbų apimtį“, – kalbėjo Biržų miesto seniūnė Kristina Undzėnienė.
Ši situacija seniūnę gąsdina ir jaudina. Kol dar vyksta visuomenei naudingi darbai, skubama kuo daugiau darbų atlikti iki birželio. „Juk žmonėms, įpratusiems prie švaros ir tvarkos, nepasakysi, kad kažkas nepadaryta, nes nėra kam dirbti“, – nuogąstavo seniūnė.
K. Undzėnienė įsitikinusi, jog reikės didinti etatinių arba laikinų darbuotojų skaičių seniūnijoje. Apie tai jau ji kalbėjo ir su Savivaldybės administracijos direktore.
„Būtų galima tam tikriems darbams pirkti paslaugas, bet tai brangiau kainuoja“, – kalbėjo Biržų miesto seniūnė.
Seniūnai vadina tragedija
„Mums tai tragedija. Kad ir kaip visuomenei naudingus darbus atliekantis asmenis stumk trauk, bet su jais daug ir padarydavome“, – kalbėjo Papilio seniūnas Renas Čygas.
Papilyje yra 150 ilgalaikių pašalpų gavėjų. Jie kas tris mėnesius turėdavo atidirbti po 120 valandų. Tad sudėjus viską susidarydavo nemažas atidirbamo laiko kiekis.
„Bijau šiuo klausimu ką nors ir pagalvoti“, – išgyveno Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas.
Jis sakė, kad visuomenei naudingus darbus atliekančių asmenų sąrašas ilgas. Žinoma, jų darbų kokybė ir atlikimo tempas neprilygdavo etatiniam darbuotojui. Jiems nesinorėdavo duoti ir rimtų darbo priemonių. Bet seniūnijai ir bendruomenėms tokių žmonių veikla būdavo paspirtis.
„Bandysime įdarbinti daugiau laikinųjų darbuotojų. Elgsimės pagal situaciją. Jei neįsiveiksime, prašysime valdžios papildomų lėšų“, – kalbėjo S. Eigirdas.
