Biržų savivaldybės mero kelionę per Širvėnos seniūniją vienijo ne tik asfaltuotas kelias, naminiai kepiniai ir bendruomenių vaišingumas. Priemiesčiu vadinamų Kilučių ir Kirkilų kaimų žmonės trokšta vandens, saugumo ir šviesos.
„Miegamajame“ rajone žmonės neapsnūdę
Biržų rajono savivaldybės mero ir valdžios komandos sutikimas Kilučiuose buvo išskirtinis žmonių aktyvumu. Į bendruomenės namus atėjo kone 40 vietos gyventojų. Bendruomenė vienija 110 narių iš 270 kaimo gyventojų.
Kaip paaiškėjo, Biržų miesto ir Kilučių ežero pašonėje gyvenantys žmonės trokšta centralizuotai tiekiamo vandens. O jis Biržuose prilygsta kone prabangai. Kaip pastebėjo vienas renginio dalyvis, būtent viltis išgirsti ir pamatyti bendrovės „Biržų vandenys“ atstovę paskatino mesti visus pavakario darbus ir ateiti į renginį.
Tad tarp susitikimo dalyvių kone svarbiausios buvo dvi moterys – UAB „Biržų vandenys“ projektų vadovė Justina Kopūstienė ir vėl bendruomenės pirmininke tapusi Svaja Strautnikienė. Ji pakeitė neilgai pirmininku pabuvusį ir kilutiškius nuvylusį vyriškį – Nerijų Liaušką. Pasirodė, šis daug vilčių teikęs reemigrantas bendruomenių sąskrydyje lakstė vilkėdamas Medeikių bendruomenės marškinėlius. Šito Kilučiai, pasak čia gyvenančio aktyvaus ir įtakingo senbuvio Viktoro, atleisti negalėję.
Gražiame miegamuoju Biržų miesto rajonu vadinamame Kilučių kaime dauguma gyventojų neeiliniai – išskirtiniai ne tik darbštumu, noru gražiai tvarkytis, bet ir einamomis pareigomis. Kilučiuose – stiprių verslo, teisėsaugos bei teisėtvarkos sistemos, Savivaldybės tarnautojų namai. Gražumu galima vadinti tai, kad jiems rūpi ne tik savas kiemas.

Vandens bus
Meras Kęstutis Knizikevičius iš karto prabilo apie auditorijai vieną aktualiausių problemų – vandenį.
„Nuo jūsų pradėjome viešuosius pirkimus, suradome rangovus“, – pranešė meras apie žingsnius vandentvarkos projektavimo link. Įmonės „Biržų vandenys“ projektų vadovė J. Kopūstienė aiškiai išdėstė, kad projektuojant vandentvarkos tinklus bus atsižvelgiama į bendrovės sudarytas sutartis su gyventojais. Jiems projekto lėšomis tinklo įvadai bus įrengti iki sklypo ribos. Visais kitais atvejais vandentiekį teks atsivesti jau nuo trasos.
Meras žmones paragino kuo greičiau teikti prašymus, kad būtų galima laiku koreguoti projektą. Kada projektas virs realia trasa, konkretaus laiko nėra, procesus trikdo ir konkuruojančių rangovų skundai.

Trūksta tako, elektros galios, „būdelių“ ir kultūros darbuotojų
Kilučiams kone gyvybiškai reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas iki Biržų. Jis ypač svarbus ne tik tuo metu, kai į darbą UAB „Butenas“ ir iš jo tiesiog lekia verslo įmonės darbuotojų automobiliai. Judėjimas aktyvus ir dėl biržiečių pamėgtos poilsio bei sporto zonos Kilučių pusiasalyje.
Deja, meras negalėjo žadėti nieko konkretaus. Visas gyventojų saugumas ar net gyvybė yra valstybės įmonės „VIA Lietuva“ žinioje. Be šitos įmonės leidimo negalima statyti ir kaimo bendruomenės pirmininkės įvardytų „būdelių“. Taigi tik „VIA Lietuva“ lemia, ar kilutiškiams mirkti lietuje laukiant autobuso.
„Anksčiau tai bent klausdavo Savivaldybės, ko labiausiai reikia“, – atsiduso verslininkas Viktoras Kurganovas.
„Deja, to nebėra… Dažniausiai iš kelininkų girdime atsakymą – jeigu norite, darykitės patys“, – atsakė meras apie „VIA Lietuva“.
Preliminariu mero skaičiavimu, takas Savivaldybei kainuotų apie 250- 300 tūkst. Eur.
Ar bus nutiestas elektros kabelis į Kilučių ežero pusiasalį? Tai priklausys nuo sėkmės, ar bendruomenė laimės Vietos veiklos grupės skelbtą konkursą vandens pramogų parko įrengimui. Kilučiams aktualus ir tilto apšvietimas bei remontas, kurio, pasak V. Kurganovo, tiltas nematęs gal jau 20 metų – „nuo Prašmantienės laikų“.
Reikėtų Kilučiams ir kultūros darbuotojo, kurio dabar nėra. Vicemerė suabejojo, ar kaime jam atsirastų darbo vieta. Bet išgirdo atsakymą, kad vietos yra bendruomenės namuose.

Reikia šviesos ir kalnelių, arba kaip stabdyti „durnius“ Kirkiluose?
Valdžios komandą bendruomenės ir Kirkilų amatų centro kieme sutiko naujasis pirmininkas Bronius Juodviršis ir keletas vietos gyventojų. Bendruomenėje yra 64 nariai, tarp kurių du nauji. Tai pirmininkas ir jo žmona Judita. Ji susitikime nedalyvavo, tačiau kelionės dalyviai buvo sutikti su Juditos keptų gardžiųjų bandelių kalnais.
Apie kitokius kalnus kalbėta susėdus prie stalo. Kirkilams verkiant reikia bent jau dviejų greičio mažinimo kalnelių. Jų reikia ir kelyje Kirkilai – Sodeliškiai.
„Atlekia „durnius“ – didžiulis kaukimas, nespėji net numerio pamatyti. Iš pradžių dar Kirkilų pramogų parko šunys kaukė, bet ir jie pamatė, kad nėra jokios naudos. Visi net ir naktimis lekia prie apžvalgos bokšto aikštelės, joje „tūsinasi“, – apie greičio mažinimo priemonių būtinybę vaizdžiai vienas po kito kalbėjo kaimo gyventojai. Meras žadėjo, kad tai bus aptarta saugaus eismo komisijoje.
Dar kaimui labai reikia šviesos – nors 1 ar bent kelių šviestuvų. „Nepasirodykime, kad esame tundros!“ – šviesos būtinybę motyvavo aktyvi gyventoja. Seniūnas Saulius Eigirdas sakė, kad reikėtų bent kokių 10 stulpų, kuriuose būtų galima įrengti saulės baterijų šviestuvus. Tokių, kokie yra Anglininkuose ir Legailiuose.
„Nepamirškite įrašyti lėšų poreikio formuojant biudžetą“, – reagavo meras.

Neveikianti kanalizacija – statytojų „išmintingumo“ testas
Dar Kirkilus vargina užsikimšusi ar gamtos sąlygų sugadinta amatų centro tualeto kanalizacija.
„Ir kokio durnumo reikia būti, kad sugalvotum nešildomame statinyje įvesti vandenį?“ – nuskambėjo ūkiška nuostaba iš Kirkilų žmonių. Kol kas ši problema, kaip ir iš rankų į rankas ėjusio Savivaldybės statyto, o dabar jau buvusio amatų centro turto inventorizacija – bendruomenės rankose.
Apie galimą bendruomenės verslo vystymą pirmininko B. Juodviršio nuomonė skeptiška. Naudos bendruomenei jis nematantis. „Tik tiek, kad žmogus turės darbo ir atsakomybę bendrumenei“, – sako patirties versle turintis vyras.






