Biržų žydų Holokausto 85-osioms metinėms besirengianti, Izraelio ambasadorės, žydų bendruomenės lyderių ir operos apie žydų gyvenimą bei likimą belaukianti Savivaldybė ir jos klerkai aplinkui nesidairo. Užsiima savireklama, į kurią nepatenka tai, už ką tiesiogiai atsakingi jie patys ir jų atstovaujama institucija.
Toks įspūdis neapleido žinant visą pasiruošimo renginiui istoriją – nuo žolėmis apžėlusių Biržuose gyvenusių žydų ir jų tragediją menančių ženklų iki kai kurių ženklų nepagarbaus perkėlinėjimo.
Rugpjūčio 7 dieną 16 val. visuomenė buvo kviečiama rinktis Holokausto aukų pagerbimui prie buvusių sinagogų (Karaimų ir Žemaitės gatvių sankirta). Iš čia planuotas „Atminties kelias 1941-2026“ į žydų žudynių vietą Pakamponyse.
„Kaip manote, ar čia reikės ateiti?“ – renginio dieną redakciją pasiekė klausimas ir nuotrauka. Ji – iš getu virtusio štetlo teritorijos. Užrašas iškalbingas – „Senoji Biržų žydų sinagoga“. Šalia jo – stendas „Biržų žydų sinagogos“ su Biržų rajono savivaldybės ženklu – ereliu.
Kiek atvykėlių ir vietos žmonių matė mėlyną „sinagogą“, pažymėtą kultūros paminklo ženklu?
Ar to, kas su ženklais vyksta rekonstruojamoje gatvėje, nematė po štetlą operos solistus vedžiojęs Savivaldybės paminklosaugininkas? Ar pasakojo jis artistams ne tik apie išžudytus žydus, bet ir neišsaugotus gelbėtojų atminimui sodintus medžius ir ant jų molio kalnus vertusius gatvės tvarkytojus?
Ar nepamiršo valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai savo tikrųjų pareigų, kurių esmė – ne tik instrukcijose, savireklamoje, bet ir tikroje kultūroje?






