KAIP GORDIJAUS MAZGAS
Pasaulis kaip… Gordijaus mazgas, kadaise sumegztas Frigijos karaliaus.
Ir nesvarbu, kad jį senovėj jau perkirto Aleksandras Makedonietis, nors galbūt niekad ir nebuvo to mazgo…
Net jei jis buvo perkirstas, šiandien pasaulis susipynė į tokį mazgą, kurio gal jau niekas niekad neatriš – karų, konfliktų, skurdo ir turto, technologijų ir siaubingai greitai tobulėjančių ginklų, DI realios ir potencialios grėsmės, religinio fanatizmo, ekologijos problemų ir t. t., ir t. t.
Nebėra Makedoniečio (jis nesireinkarnuos), nebėra ir jokio kardo tam Gordijaus mazgui perkirsti ir keliauti bent į šiokią tokią įmanomą ateitį.
Nes ateitis siūlo vis naujas ir naujas problemas, naujus karus ir konfliktus, ir galbūt tas filmų ir fantastinių romanų postapokaliptinis pasaulis ir bus tas kardas, kuris viską pakeis… Sugrąžins į kažkokią pradžią arba pasmerks išnykimui.
Sakysite, kad taip buvo visada, nuo istorijos pradžios? Galbūt. Bet pernelyg daug kas pasikeitė – žmogus išlaisvino tokias galias ir tokias beprasmybes, kokių niekada per civilizacijų istoriją nebuvo.
PĖDSEKYS
Lyg pėdsekys šuo
seku vilčių pėdsakais
jos bėga tolsta slepiasi
pametu pėdsaką ties upe
ties medžio kamienu
vilčiai nieko nereiškia
nubėgt girios viršūnėmis
užšokt ant debesies
plaukt į nežinomą šalį
jai nieko nereiškia
mirštančios vasaros rytą
pasiverst į rūką
virš pelkių tylos
pėdsekiui šuniui
belieka uost drėgną
vasaros mirties
nuojautą
