Biržuose prasidėjo jau trisdešimtasis profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“.
Šeštadienį festivalis – išskirtinė Biržų kultūros šventė – prasidėjo Nacionalinio Kauno dramos teatros spektakliu „Jaudulys“ (režisierius Aleksandras Špilevoj). Būtent dėl jauno, prestižiniais apdovanojimais įvertinto režisieriaus kūrybos prisipažino pirmučiausiai festivalio teatrų „kraitelę“ rinkęsi iš kito rajono atvykstantys teatro mylėtojai. Ovacijos po spektaklio liudijo žiūrovų įvertinimą ir dėkingumą festivalio repertuaro sudarytojams. Emocijų diena pavadintas festivalio startas išsipildė.
Biržuose teatrų šventė vyks iki lapkričio 6 dienos, festivalio repertuare – vienuolika skirtingų žanrų spektaklių, kuriuos į Biržus atveš profesionalūs teatrai.
1996 metais gimęs festivalis į Biržus grįžta jau pelnęs trisdešimtmetį švenčiančio jubiliato vardą. Išgyvenęs Lietuvą palietusios pasaulinės ekonominės bei finansinės krizės, pandemijos metus, juntantis Ukrainoje vykstančio karo nuotaikas festivalis nesustoja gyvavęs ir kasmet grįžta.
Jubiliejinio renginio atidarymas vyko su žvakių šviesa, sceniniais istoriniais kostiumais ir ne visai tradicinėmis sveikintojų kalbomis.
Pagrindinis žmogus ant scenos buvo teatralams, žiūrovams, festivalio rėmėjams ir organizatoriams dėkojęs Kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Susirinkusius į šventę pasveikino meras Kęstutis Knizikevičius.
Prisiminti teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ kūrėjai, linkėjimus Biržams perdavęs buvęs Biržų kultūros namų vadovas Jonas Auriukas.
Ypatingų plojimų sulaukė festivalio idėjos autorė, buvusi ilgametė Biržų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Jautra Žaldokaitė bei dailininkas Egils Skuja.
Jie – lyg festivalio talismanai, saugantys pačius tikriausius prisiminimus apie išgyvenimus ir kartais labai prieštaringą kūrybinį jaudulį. Apie tai, kas liudyta, ir festivalį atidariusiame spektaklyje „Jaudulys“.
O šiandien – Marijampolės dramos teatre kuriančios profesionalios komandos (režisierius – Ramūnas Cicėnas) spektaklis – absurdo komedija „Didysis sugrįžimas“. Galėsime nerti į situacijas, kuriose atpažįstami mūsų gyvenimo absurdiškiausi momentai ir jų kūrėjai – mes patys. Juk, kaip užrašyta „Žaldokynės kraštas XXX“ leidinio viršelyje, „teatras – tai veidrodis, kuriame matome save“ (Augustas Boal – brazilų režisierius, politikas ir žmogaus teisių gynėjas).
Bilietų dar yra. Teatras ir žvilgsnis į save laukia mūsų. Nerkime į teatro šventės svaigulį, kupiną ir graudulio, ir sunkių apmąstymų, ir juoko. Netrūks ir muzikos bei laisvės emocijoms. Su jomis festivalis finišuos kabareto stiliaus Valstybinio Daugpilio teatro spektakliu „Cabaret Dinaburg“.
