Kas lemia gyvenimo kelio pasirinkimą? Ar tėvų ir vaikų konfliktas yra neišvengiamas, o gal yra kelių jį apeiti? Kaip išmatuoti sėkmę ir nusistatyti pagrįstus tikslus bei lūkesčius? Ar sugebame skirti laiko savo gyvenimui? Apie tai ir apie paprastesnius dalykus kalbėjome su ūkininku, sodininku ir bitininku Mindaugu Butkevičiumi. Žmogumi, iš informacinių technologijų srities ir didmiesčio sąmoningai migravusiu į provinciją ir bandančiu savo veikloje organiškai sujungti visas tris išvardintas žemės ūkio šakas.
„Esu tarsi batsiuvys be batų – mūsų šeima medaus nedaug tesuvalgo“, – tarsi kiek kaltai pokalbio pradžioje sako Mindaugas ir priduria, kad ir cukraus jo šeima beveik nevartoja.
– Mindaugai, kokia tavo pradžių pradžia?
– Gimiau 1981 metais Kaune, kur tuo metu studijavo mano tėtis Romualdas ir mama Dangira.
Abu jie kilę iš Pasvalio, kaimynai, jų tėvų namai beveik šalia vienas kito stovėjo. Baigęs mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje tėtis gavo paskyrimą į Biržus, taip čia ir atsidūrėme.
Baigiau Biržų „Atžalyno“ vidurinę mokyklą ir išvažiavau studijuoti į Kauną. Čia baigiau Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto informacijos verslo specialybę.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame spalio 27 d. antradienio laikraštyje.
