Biržų rajono savivaldybė – viena iš tų, kurios gyventojai vangiausiai tikrinasi sveikatą dalyvaudami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamose prevencinėse programose. Ligonių kasų specialistai diskusijai apie prevenciją pakvietė Biržų rajono savivaldybės darbuotojus ir jai pavaldžių įstaigų atstovus. Į susitikimą pakviestas ir Biržų rajono savivaldybės poliklinikos atstovas.
Diskusiją pradėję Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai paaiškino, kodėl šiais metais apie prevenciją kalbėti yra aktualu: 2020–2021 metų prevencinių programų vykdymo Panevėžio ir Utenos apskrityse analizė parodė, kad sumažėjęs besitikrinančiųjų skaičius atspindi prastėjantį ikivėžinių susirgimų ir ankstyvosios stadijos vėžio išaiškinamumą.
Pagal tikrinimosi dėl gimdos kaklelio, krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų rezultatus biržiečiai yra paskutinėje vietoje tarp 12 savivaldybių.
Kartu su susitikimo dalyviais ir Biržų rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiąja slaugytoja Vida Rudeliene bandyta aptarti priežastis, kodėl Biržų gyventojai taip vangiai tikrinasi sveikatą.
V. Rudelienė teigė pastebėjusi, kad moterys nesiregistruoja mamogramoms atlikti, nors yra siunčiamos, todėl, kad reikia vykti į kitą miestą – Biržuose mamogramos neatliekamos. Nenoriai, anot jos, tikrinasi ir vyrai dėl prostatos vėžio. Storosios žarnos prevencijos tyrimą daugelis laiko nepatogiu, užmiršta tinkamai jam pasiruošti. Medikė tvirtino, kad Biržų rajonas – senėjantis, o vyresnio amžiaus gyventojai dažnai lankosi pas savo šeimos gydytojus, todėl nespėjama pacientų tikrinti pagal prevencines programas. Be to, trūksta medikų, sklandžiai neveikia informacinės sistemos, gydytojams tenka pildyti daug ir įvairios dokumentacijos.
Ligonių kasos atstovams pasiteiravus, ar įstaigoje yra specialistas, koordinuojantis prevencinių programų vykdymą, bei pasiūlius organizuoti prevencinių programų dienas poliklinikoje, atsakyta, jog galima būtų organizuoti nebent pusdienius, kad tai nesutrukdytų bendro pacientų priėmimo. Kitų iniciatyvų ar priemonių, galinčių padėti gerinti prevencinių programų vykdymą poliklinikoje, kol kas, pasak vyr. slaugytojos, nenumatyta. Laukiama naujo įstaigos vadovo, šiuo metu joje nėra paskirto prevencinių programų vykdymo koordinatoriaus. Be kita ko, V. Rudelienė pažymėjo, kad lankytasi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, kur semtasi patirties, kaip rokiškėnai skatina prevenciją per profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl darbo.
Susirinkusieji pažymėjo, kad dalyvavimo prevencinėse programose rezultatai labai priklauso ne tik nuo gyventojų savimonės, bet ir nuo gydymo įstaigos požiūrio, nuo formuojamos rajono politikos.
Taip pat išsakyta nuomonė, kad reikėtų ministerijos lygmeniu organizuoti e. sveikatos sistemos pritaikymą kiekvieno gyventojo informavimui elektroniniu būdu, kada jam laikas tikrintis. Kitaip tariant, siūlyta sukurti profilaktinių programų registrą-kvietimų sistemą. Kiti teigė, kad informacijos apie galimybes pasitikrinti prevenciškai netrūksta, tačiau dabartinė sistema neveikia tinkamai, nes viskas palikta paciento atsakomybei. Viena susitikimo dalyvė akcentavo, kad biržiečiai tikrintis nori, tačiau jiems nesudarytos reikalingos galimybės, trūksta informacijos ir kvietimų pasitikrinti.
Parengta pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos informaciją
