Ne viename gėlyne žydi augalai, gresiantys žaizdomis ar net mirtinu apsinuodijimu. Vienas iš tokių – diktonas, žaizdomis nusėjęs jį puoselėjusios moters rankas.
Atsivėrė žaizdos
Praėjusią savaitę teko matyti sunkiai gyjančias trečiojo laipsnio nudegimams priskirtinas žaizdas.
Laimei, jos žiojėjo nedideliame kūno plote – vienoje rankoje nuo plaštakos iki alkūnės.
Kaip pasakojo žaizdas besigydanti moteris, ji nukentėjo nuo gėlyne puoselėjamo augalo – diktono.
„Žinojau, kad jis pavojingas, tačiau pirkau, nes yra labai gražiai žydintis. Visada saugojausi, tačiau kas įvyko šį kartą, net negaliu suvokti“, – pasakojo Ita (vardas pakeistas – aut.). Pasak tvarkingos ir ypač gražiai aplinką tvarkančios biržietės, nužydėjusius diktono žiedus ji stengėsi nupjauti vilkėdama rūbą ilgomis rankovėmis ir mūvėdama pirštines. Kaip jos kūnas galėjo prisiliesti prie deginančio augalo, nežinia. Gali būti, kad jo dalelių liko ant rūbo, tačiau tai yra tik prielaidos.
Moteris sako net nejutusi kontakto su augalu, tačiau pastebėjusi paraudusias vietas. Netrukus jos virto pūslėmis, kurioms trūkstant atsivėrė gilėjančios žaizdos.
„Žinau, kad tai tik pradžia, žaizdos gis ilgai, liks žymės“, – sakė vaistinius preparatus pirkusi Ita.
Sprogstantis ir deginantis grožis
Augalų kolekcininkas pasakoja apie augalus, pasižyminčius sprogstamosios savybėmis. Netoli žydinčio ir kvepiančio diktono užbrėžus degtuką pasigirsta gana garsus sprogimas ir pasirodo liepsna. Literatūroje rašoma, kad diktonas neretai užsiliepsnoja ir gali degti iki kelių dienų, pats nenukentėdamas. Dėl to šis augalas dar vadinamas „degančiu krūmu“.
Diktono žiedai gali nudeginti
Diktonas (lot. Dictamnus albus) – vienas iš rūtinių šeimos augalų, visos jo dalys yra toksiškos. Kaip ir visi rūtiniai augalai, diktonas gali nudeginti odą arba sukelti alergines reakcijas.
„Su juo reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pati prieš kurį laiką ant rankos turėjau nedidelį rudą antspaudėlį, nes prisiliečiau prie diktono. Dėmė išnyko tik po dvejų metų. Geriau jo žiedų neuostyti, o paties augalo visai neliesti, ypač reikia saugoti vaikus“, − perspėjo Kauno botanikos sode dirbanti edukologė.
Nuodingieji augalai ir žolynai
Pasak Botanikos sode dirbančių specialistų, juokauti negalima ir su kukmedžiu. Visos šio augalo dalys labai nuodingos, jo nuodai turi stiprų poveikį žmonėms.
Daugiausia nuodų yra jaunose medžio šakelėse ir spygliuose. Veikliosios augalo medžiagos alkaloidai pirmiausia sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis.
Nuodingųjų gėlių ir lauko žolynų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti: didžioji ugniažolė, kurios sultimis mėgstama naikinti karpas; aitrusis vėdrynas – dažna drėgnų vietų piktžolė; pelkinė vingiorykštė, vartojama kaip vaistas, bet kenksminga sergantiesiems astma ar diarėja; vėlyviai ir eleborai, galintys sukelti odos alergiją; čemeriai, iš kurių gaminamas vanduo utėlėms naikinti; Sosnovskio barštis, sukeliantis odos nudegimus kaip ir rūta; net prieskoninis kvapusis rozmarinas, kurio dideli kiekiai gali sukelti spazmus, vėmimą ir gilią komą.
