Praėjusį ketvirtadienį Biržų autobusų parke vyko posėdis. Čia pasikalbėti apie autobusų parko maršrutų optimizavimą, parko strateginį planą ir autobusų parko vadovų sumanymus, kaip didinti įmonės pajamas, susirinko Biržų savivaldybės vadovai bei tarybos nariai.
Posėdį vedė savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Sigutis Štrėmas, tačiau dalyvavo ir Socialinio vystymo komiteto pirmininkas Arūnas Anskinas, Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Dalius Drevinskas, kiti tarybos nariai.
Pradėdamas susitikimą, Biržų autobusų parko vadovas Marius Šernas siūlė pakeisti skelbtą darbotvarkę ir pradėti nuo klausimų, skirtų naujų autobusų parko planuojamų veiklų pristatymui, kadangi apie tai pakalbėti atvyko svečiai iš kitų šalies regionų.
M. Šernas priminė, jog praėjusių metų pabaigoje bendrovė iš rajono savivaldybės gavo lūkesčių raštą, kuriame išdėstyti finansinės bei nefinansinės viltys. Šis raštas įpareigojo įmonės vadovą parengti strateginį planą, kuriuo būtų realizuoti pagrindiniai lūkesčiai – nenuostolinga įmonės veikla, sumažinti nuostoliai vietinio susisiekimo maršrutuose, per ketverius metus pasiektas teigiamas kapitalo grąžos rodiklis.
Planas – 10 vilkikų
Anot direktoriaus M. Šerno, siekis užtikrinti nenuostolingą įmonės veiklą paskatino ieškoti papildomų veiklų. Finansinius rodiklius dabar ypač veikia dvigubai išaugusios degalų kainos. Net optimistiškiausius lūkesčius pranokstantys vežimų tarpmiestiniais maršrutais rodikliai negali kompensuoti šių nuostolių.
M. Šernas siūlė tarybos nariams apsvarstyti naują siūlomą įmonės veiklą. Autobusų parkas dabar naujai įsigyjamus tarpmiestinio susisiekimo turistinius autobusus užstatytų maksimaliai 360 tūkst. eurų paskolos sumai. Šią paskolą panaudotų įsigyjant 10 vilkikų sąstatų, kuriuos išnuomotų vienam vežėjui. Anot M. Šerno, iš tokios papildomos veiklos per mėnesį tikimasi surinkti apie 11 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 4 tūkst. būtų pelnas. Nuomos sutartis būtų sudaroma 5 metų laikotarpiui.
Pasak direktoriaus, kol kas atsiliepė tik viena įmonė, galinti pasiūlyti 10 naudotų vilkikų. Tiek puspriekabių pasiūlyti urmu niekas neturi, teks pirkti iš skirtingų tiekėjų.
Daugiausiai techninių klausimų turėjo tarybos narys Andrius Budriūnas, kuris, kaip jis akcentavo, turi panašų verslą. Politikas domėjosi vilkikų rida, atskirų mazgų pakeitimu, remontais ir atsarginių dalių pristatymu.
M. Šernas pristatė potencialų partnerį, kuris sutiktų nuomotis visus vilkikus. Tai UAB „Viva Hansa“ ir jos direktorius Hansas Fiodorovas. Vyras sakė, jog jo nedidelė įmonė dirba sėkmingai, o išgirdęs apie galimybę nuomotis vilkikus mielai tame procese dalyvautų. Vadovas sakė yra pats dirbęs vairuotoju, važinėjęs įvairiais maršrutais, tačiau dabar jo įmonė yra orientuota į pervežimus tik po Baltijos šalis ir Suomiją. H. Fiodorovas tikino esantis pajėgus sukomplektuoti reikiamą vairuotojų komandą, jo negąsdina, kad nuomojami vilkikai turės apie 1 mln. kilometrų ridą.
Drauge atvykęs krovinių gabenimo – ekspedijavimo įmonės UAB „Linėja Transport“ pardavimų vadovas Edvinas Čielis sakė, jog dabar kroviniais aprūpinti 10 vilkikų yra niekis, įmonė galėtų jų parūpinti ir šimtui. Anot vadovo, Lietuvoje jaučiamas didelis vežėjų vakuumas, ir visada yra daugiau krovinių, nei galima išvežti turimais pajėgumais.
Į pokalbį įsiterpusi administracijos direktorė Irutė Varzienė pabrėžė, kad reikia nepamiršti, jog jei šis veiklos modelis būtų priimtas, vilkikai būtų išnuomojami tik viešojo konkurso būdu. Todėl čia kalbama tik apie vieną iš galimų partnerių.
Kilo diskusijų, ar autobusų parko specialistams užtektų kompetencijos remontuojant vilkikus, be to, kaip bus sutarta dėl pačios remonto organizacijos tarp nuomotojo ir nuomininko. Ypač skeptiškai apie autobusų parko galimybes remontuoti vilkikus pasisakė tarybos narys Aidas Vaitkevičius. Direktorius M. Šernas gynė savo įmonės darbuotojų gebėjimus teikdamas, jog jie susitvarko su pakankamai naujų autobusų sistemų gedimais, taip pat susitvarkys ir su vilkikais.
Graži pradžia su liūdna pabaiga
Kitas klausimas buvo apie vietinius maršrutus. Pasak M. Šerno, niekam ne paslaptis, jog tais pačiais maršrutais neretai važinėja ir autobusų parko, ir rajono mokyklų geltonieji autobusiukai. Anot direktoriaus M. Šerno, dviejose savivaldybėse šis reikalas yra perduotas į vienas rankas – tai Jurbarko ir Zarasų savivaldybės. Pasitarime sutiko dalyvauti ir patirtimi pasidalinti Zarasų autobusų parko direktorius Virgilijus Bakutis, kurio vadovaujama įmonė viena iš pirmųjų perėmė moksleivių vežimą.
Anot svečio, moksleivių pavėžėjimo perdavimą autobusų parkui inicijavo Zarasų savivaldybės taryba 2011 metais. Buvo priimtas sprendimas perduoti parkui pagal panaudos sutartį visus mokyklinius autobusus ir sudaryti sutartį mokinių vežimui. Privalumai buvo tokie, kad šis modelis leido optimizuoti vietinio susisiekimo maršrutus, pagerėjo transporto panaudojimo kontrolė, autobusų pakeičiamumas, atpigo techninis aptarnavimas ir kiti dalykai.
Anot V. Bakučio, mokyklų direktoriai pradžioje labai priešiškai žiūrėjo į naujovę, o vėliau, kai pajuto, kad nuo jų pečių nukrito visi moksleivių vežimo rūpesčiai, tapo didžiausiais jos palaikytojais. Tačiau atsirado kitų problemų. Tokia reforma užkliuvo švietimo darbuotojų profsąjungoms, ir visa projekto eiga tapo sudėtinga. Savivaldybė savo sprendimo neatšaukė, tačiau triukšmas pasiekė Švietimo ir mokslo ministeriją, situacijos tirti buvo atvykusi komisija.
Nieko ta komisija nerado, bet, anot V. Bakučio, greičiausiai dėl šventos ramybės uždėjo saugiklius – ateityje gaunamus naujus mokyklinius autobusus perduoti naudoti Autobusų parkui tapo nebeįmanoma. „Todėl dabar vežiojame tais autobusais, kuriuos gavome 2011 metais. Mokyklos gauna naujus autobusus, tai ir vėl po truputį mes šią veiklą perduodame atgal – vyksta atbulinis procesas“, – sakė direktorius V. Bakutis. Specialistas sakė, kad jį stebina, kokie aukšti reikalavimai yra keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais ir kokie liberalūs reikalavimai mokinių pervežimui. V. Bakučio nuomone, šis projektas turėjo nemažą ekonominį efektą.
Patys save optimizavo
Meras Vytas Jareckas klausė, kaip Zarasų autobusų parkas sprendžia nuostolingų vietinių maršrutų klausimą, kaip optimizuoja čia savo veiklą. Anot V. Bakučio, įmonė praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje analizavo savo keleivių srautus, atliko visus skaičiavimus ir optimizavo savo maršrutus. Tai buvo didelis darbas. Pagal jo rezultatus šiais metais Zarasų savivaldybė paskelbė konkursą vietinio susisiekimo maršrutų aptarnavimui. „Turiu pasakyti, kad mes tą konkursą pralaimėjome ir dirbame paskutinį mėnesį. Man regisi, kad savivaldybė jau kiek išsigando savo sprendimo, visgi pas mus dirba apie 60 žmonių“, – pripažino Zarasų autobusų parko direktorius. Tai gerokai nustebino tiek rajono vadovus, tiek politikus, juo labiau kad argumentai, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas ir naujas vežėjas, iki galo neaiškūs. Anot V. Bakučio, įmonė dabar svarsto, kaip reikės gyventi toliau, ieško papildomų pajamų šaltinių.
A. Budriūnas klausė, kodėl viešasis konkursas nėra skelbiamas pavežėjimui Biržų rajone. Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė paaiškino, kad kol kas tai daryti nėra privaloma.
Ką mano politikai
Išvykus paskutiniam svečiui, vėl įsisiūbavo trumpas šurmulys, kurio moto tarp politikų buvo „tai ko mes čia susirinkome“. Tačiau pavyko grįžti prie darbotvarkės.
Administracijos direktorė I. Varzienė priminė, kad direktorius M. Šernas išdėstė savo pasiūlymą dėl vilkikų įsigijimo ir nuomojimo galimybės ir reikalinga tarybos narių nuomonė. Direktorė siūlė šį klausimą perduoti svarstyti savivaldybės tarybos frakcijoms, kad jos išsakytų savo nuomonę. Jei frakcijos pritars, rugpjūčio mėnesio tarybos posėdyje duoti pavedimą kontrolės ir audito tarnybai, kad pastaroji atliktų dėl šio klausimo auditą – ar įmonė yra pajėgi tai padaryti, ar tai bus rentabilu ir panašiai.
A. Budriūnas pačiai idėjai sakė pritariantis, tačiau automobilių kiekis, jų amžius ir numatomi remonto kaštai jam kelia abejonių dėl galimybės juos pelningai išnuomoti. A. Budriūno nuomone, autobusų parkas galėtų pats vykdyti pervežimų veiklą, be tarpininko, o pirkti reikėtų mažiau, bet naujesnius vilkikus.
M. Šernas replikavo, jog pervežimų verslo idėją tarybai jis siūlė dar pernai lapkritį, bet politikai tada apie tai net girdėti nenorėjo, tik rankomis numojo.
Galiausiai, nors ir sunkiai, vis tiek pavyko sutarti, kad tarybos frakcijos raštu pateiks savo pasiūlymus merui dėl vilkikų įsigijimo.
Dėl maršrutų teks palūkėti
Kalbant apie maršrutų optimizavimą, M. Šerno nuomone, tai svarstyti atsietai nuo moksleivių pervežimo perėmimo klausimo būtų neteisinga.
Tačiau į šią pastabą politikai nesureagavo. Juos labiau domino, kodėl egzistuoja tokie maršrutai, į kuriuos autobusas važiuoja vos du kartus per mėnesį, ir kam jie tokie reikalingi. „Kur tas reikalingumas? Ten kiekvieną mėnesį šventė ar atlaidai kokie nors vyksta?“ – ironiškai klausė tarybos narys Audrius Jukna. Vėl teko įsiterpti administracijos direktorei I. Varzienei, kuri politikams priminė, kad žmonių pavežėjimo užtikrinimas yra savivaldybės pareiga. „Kas prisiims atsakomybę prieš žmones už panaikintus maršrutus? Net jei ten gyvena vienas ar du žmonės, jie yra savivaldybės gyventojai. Tegul nors du kartus per mėnesį, bet jie turi galimybę pasinaudoti pavežimo paslauga, nesvarbu, kaip ta vietovė yra nutolusi. Šis principas suformuluotas jau seniai. Rečiau važiuoti jau neįmanoma. Jei taryba mano kitaip, tegul ji priima sprendimą“, – sakė administracijos direktorė.
Tačiau iki galo apsvarstyti maršrutų likimo nepavyko. Tarybos nariai nepanoro gilintis į pateiktas lenteles ir skaičius, o pareikalavo apibendrintos suvestinės informacijos, analizės ir pasiūlymų. Tai per dvi savaites turės padaryti autobusų parko administracija.
