Aštuonioliktą kartą šalies literatai ir literatūros gerbėjai rinkosi į literatūros forumą „Šiaurės vasara“. Ir vėl jis vyko Biržuose. Tris dienas Biržų pilies rūmai ir kiemas priėmė forumo dalyvius ir klausytojus.
Pagrindinė tema
Ne pirmą kartą į forumą jo dalyviai atvyksta su savo augintiniais, tačiau šį kartą augintiniams buvo suteiktos visos forumo dalyvių teisės – tai liudijo forumo tema „Gyvūnai ir kiti“.
Kodėl pasirinkta tokia tema, savo šeimininkui, vienam iš forumo organizatorių, literatūros istorikui Aurimui Švedui pasufleravo augintiniai, o ypač – mini pudelė Gilė, garbingai įsitaisiusi ant šeimininko rankų ir sunkiai pripažįstanti kitokią bendrystę. „Praėjusiais metais forume buvo septyni šunys. Tai ir subrandino mintį skirti daugiau dėmesio augintiniams. Grįžome į Vilnių ir sutarėm, kokios gali būti kitų metų forumo temos…“ – Aurimui Švedui leido pasakyti Gilė. Gilė tapo aštuonioliktojo forumo veidu, pasipuošusi ir susikaupusi šiam įvykiui.
Penktadienio sveikinimai
Forumo pradžią paskelbė jo pagrindinė organizatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Ji pasveikino visus dalyvius, padėkojo šio forumo organizatoriams Mariui Burokui, Alvydui Šlepikui ir Aurimui Švedui, geriausiai „Šiaurės vasaros“ draugei Irutei Varzienei, „Šiaurės vasaros“ krikštatėviams Gintarui Butkevičiui ir Editai Lansbergienei.
Šio forumo temą paaiškino A. Švedas – tai mokymasis kalbėti apie gyvūnus ir kitus.
Kitas sveikinimo kalbų akcentas: tradicinė „Šiaurės vasaros“ Tropo premija. Penktadienį ji buvo įteikta poetei Ramunei Brundzaitei už eilutes iš eilėraščio „Kita stotelė Troleibusų parkas Paskutinė maršruto stotelė“ (iš 2022 m. išleistos knygos „Tuščių butelių draugija“). Padėkojusi už įvertinimą R. Brundzaitė perskaitė eilutes, vertas premijos: miesto upė yra troleibusas / kas rytą į centrą / juo įteka / prabudę miegamųjų rajonų žmonės / kas vakarą nuovargis išteka atgal / į pilkų dėžučių / žiotis.
Forumo dalyvius ir klausytojus pasveikino rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė, užsiminusi apie svarbiausias metų sukaktis Biržų gyvenime. Tai Jono Meko, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ir Manto Kvedaravičiaus metai. Manto Kvedaravičiaus, Biržų krašto vaiko, tragiška žūtis Ukrainoje sukrėtė visus. I. Varzienė kalbėjo, kad Biržų rajone prieglobstį rado 150 ukrainiečių.
Ukrainietiški akcentai buvo dėliojami visomis forumo dienomis, skaitant vertimus, pristatant filmą apie karą Ukrainoje, net tradiciniame uogienių aukcione.
Ukrainietiški akcentai. Uogienių aukcionas
Dalykiškų šeštadienio pranešimų fone linksmai praėjo tradicinis uogienių aukcionas. Aukciono vedėju tapęs rašytojas Alvydas Šlepikas puikiai pasijuto naujose pareigose ir kvietė, skatino pirkti, stebėjosi siūlomomis sumomis ir nuogąstavo, jei dalyvių aktyvumas nors akimirkai krisdavo. Pirmos aukcione pasirodė Gintaro Bleizgio uogienės. Aukcionas dar nebuvo gerai įsibėgėjęs, tad penki uogienių stiklainiai parduoti vos už 50 eurų. Kuo tolyn, tuo kainos kilo aukštyn. Stiklainis slyvų džemo nuo 10 pakilo iki 50 eurų, o stiklainiukas sedulėlių ašarų sirupe nuo pradinės dešimties eurų kainos pakilo iki 60 (galime pasigirti, kad tas stiklainiukas buvo sukurtas Papilyje, Pakalninėje). Nuo 15 iki 60 eurų pabrango laukinių bičių medaus stiklainis, rekordan artėjo pomidorų uogienė su burbonu – nuo 15 iki 65 eurų.
Tačiau rekordą pasiekė „Harmonizuotos lietuvių liaudies dainos – svogūnų džemas“ – nuo 20 pradinių eurų šoktelėjo iki 69.
Skatindamas kuo brangiau pirkti, aukciono vedėjas nepamiršo pasakyti, kad poetai gamina greitam vartojimui, garantijų suteikia mažai, todėl nusipirktą gėrybę būtina kuo skubiau suvartoti. Arba prie mėsytės, arba ant batono su pienu.
Aukcione dar buvo parduotos dailininkės Aurelijos Maknytės surinktos ir darbui paruoštos plunksnos (komplekto galutinė kaina – 30 eurų) bei moderni kiek padėvėta rankinė, kurią įsigijo rašytoja R. Šerelytė.
Smagiai baigę aukcioną jo dalyviai išsiskirstė, o organizatoriai suskaičiavo laimikį: nupirkta uogienės ir kitų dalykų už 1455 eurus. Visi jie bus atiduoti kovojančiai Ukrainai.
Po pertraukos forumo dalyviai ruošėsi rimtam vakarui – Aurimas Švedas kalbino ukrainietį kino operatorių Oleksandrą Pozdniakovą, filmuojantį Ukrainos pabėgelių gyvenimą, o po pokalbio vyko filmo „Gyva liepsna“ peržiūra.
Žodis temos įkvėpėjams
Nors ne vienas forumo pranešimų autorius tvirtino, kad žmogus nepajėgia suprasti, ką jaučia gyvūnai, pabandėme pakalbinti keletą (teisybės dėlei reikia patikslinti, kad vertėjais buvo jų šeimininkai).
Gilė (vertėjauja Aurimas Švedas ir Ūla Švedaitė): „Šiaurės vasaros“ forume dalyvauju nuo mažumės, mielai klausau pranešimų ir pati juos įkvepiu, padedu šeimininkui geriau atskleisti vieną ar kitą temą. Todėl ir tupiu ant jo rankų, nes kitaip jam ir man būtų sunku. Prieš važiuodama į Biržus pasipuošiau – buvau grožio salone, kad tinkamai atspindėčiau forumo temą. Ir nors forume buvo tokių dalyvių, kuriems pudeliai – ne šunys, o kažkas negražaus (esu kultūringa, nekartosiu), manau tapusi ir šio forumo veidu. Džiaugiuosi, kad turiu gerus šeimininkus, esu mylima ir galiu tik užjausti tuos gyvūnus, su kuriais žmonės elgiasi, anot mano šeimininko pranešimo, siaubingai.
Trėja (vertėjauja Violeta Kuncienė): „Šiaurės vasaros“ forume dalyvauju nuo 2015 metų, esu išklausiusi visą literatūros kursą. Džiaugiuosi, kad šio forumo dalyviai palietė gyvūnų temą, kad kalbėjo apie žiaurius žmones. Pati esu tai patyrusi savo kailiu. Todėl bijau žmonių, stengiuosi jų neprisileisti. Esu ištikima tik savo šeimininkei, kuri mane, įskaudintą ir vienišą, surado gyvūnų priglaudoje.
Bilė, kokerspanielė (vertėjauja Antanas A. Jonynas): nors moterys neturėtų sakyti savo amžiaus, bet jau sulaukiau 14, esu patyrusi literatų forumų dalyvė, gerai išmanau ir literatūros teoriją, ir praktiką. Biržuose pirmiausia įpuoliau į ežerą – joks spa neatstos ežero vėsos karštą dieną, paskui dar priėmiau smėlio vonias ir tokia graži atvedžiau šeimininką dalyvauti visuose forumo sumanymuose, padėjau jam skaityti poezijos vertimus. Esu taiki, išmintinga, tik kartais pristingu kantrybės, kai žmonės per ilgai kalba apie karves, jaučius ir kitokius didesnius už šunį gyvius.
Skaska (vertėjauja Jonas Valonis): forume dalyvauju ne pirmą kartą. Šio forumo tema itin aktuali man. Gal ji paskatins literatus daugiau dėmesio skirti žmonių skriaudžiamiems gyvūnams. Aš nesu skriaudžiama, nes turiu gerą šeimininką, su juo gyvenu jau devynerius metus, išmokiau pareigos ir atsakomybės – juk manęs ant lentynos nepadės, kai užsimanau pasivaikščioti. O mano mama žmogaus žiaurumą patyrė. Kai ji susiruošė į pasaulį atvesti pulkelį mano broliukų ir mane, atvežė ir pririšo Kaune, Lapėse. Kiti žmonės mus išgelbėjo nuo skaudžios baigties… Forume sutikau dar kelis panašaus likimo draugus. Štai senjorė Marta taip pat prisipažino pabuvojusi prieglaudoje, net smarkusis dar gana jaunas Kirpis – irgi prieglaudoje pakrikštytas šunelis. Iki susitikimų kituose formuose, kitą vasarą!
Autorės nuotraukos
