Biržietis krepšininkas Erikas Venskus šį sezoną rungtyniaus Leideno „ZZ Leiden“ klube (Olandija). Praėjusią savaitę suėjo lygiai mėnuo, kaip 22 metų krepšininkas yra išvykęs svetur. Su Eriku kalbamės apie visiškai naują karjeros posūkį ir prasidedantį sezoną.
– Ar sunki krepšinio legionieriaus duona?
– Sunku pasakyti, sezonas dar realiai neprasidėjo, vyksta treniruotės, buvo draugiškos varžybos. Dar neoficialios varžybos, po jų bus galima daugiau pasakyti. Pirmas įspūdis geras, su sąlygomis viskas labai gerai. O dėl paties žaidimo – bus matyti, kai prasidės realiai sezonas.
– Ar jaučiasi, kad esi toli nuo namų, šeimos?
– Jau apsipratau, bet dar kaskart aplanko tas jausmas, kad esi toli nuo Lietuvos, namų. Bet tai nieko. Yra rutina, eini sportuoji, ir viskas. Mama irgi į viską normaliai žiūri. Juk jai svarbu, kad man būtų gerai, gaučiau žaisti ir sektųsi.
– Ar turėjote galimybę likti ir žaisti Lietuvoje?
– Pasiūlymų buvo. Susidomėjimą rodė komandos iš Utenos, Pasvalio, Jonavos ir tų pačių Prienų, kuriuose žaidžiau. Galėjau likti, tačiau geras variantas išpuolė su Olandijos klubu, tad nutariau pamėginti išvykti. Nemanau, kad dėl to kažkaip nukentėsiu, į Lietuvą juk durų neuždariau, bus galima sugrįžti visada.
– Papasakokite apie gyvenimo sąlygas.
– Klubas davė butą, skyrė automobilį, gaunu atlyginimą. Negyvenu pačiame mieste, kur žaidžiamos rungtynės. Galima sakyti, įsikūręs priemiestyje, netoli jūros. Iki pagrindinio miesto – 8 kilometrai. Miestas turi apie 120 tūkst. gyventojų. Tačiau man svarbiausia – gauti kuo daugiau žaisti. Tikiuosi, taip bus ir viskas seksis. Juk iš esmės toks buvo išvykimo tikslas.
– Ar klube esi vienintelis lietuvis?
– Ši sezoną klube esu vienintelis lietuvis. Kiti komandos draugai arba olandai, arba amerikiečiai. Tačiau visi puikiai kalba angliškai, tad dėl bendravimo jokių problemų nėra. Ne tik komandoje, bet ir pačiame mieste susikalbėti angliškai galima praktiškai su bet kuo.
– Kada prasideda sezonas, realios kovos?
– Jau šią savaitę vykstame į Prancūziją, kur žaisime FIBA Europos taurės atranką. Jeigu laimėsime pirmąsias rungtynes, tuomet laukia labai rimti varžovai – Turkijos „Besiktas“ arba pajėgi Prancūzijos pirmosios lygos komanda.
– O kaip vietinė lyga?
– Buvo jau draugiškų rungtynių, lygis nėra blogas. Komanda dalyvauja jungtinėse Olandijos ir Belgijos pirmenybėse. Mūsų komanda pernai tapo čempionais, tad šiems metams tikslas ne mažesnis. Susidomėjimas krepšiniu mūsų mieste didelis. Kiek teko matyti praėjusių metų įrašų, tai apie 2000 žiūrovų talpinanti arena būdavo pilna. Tačiau tam, kad žmonės eitų, reikia pergalių.
– Kaip pačiam sekėsi pasirengimo cikle?
– Sekėsi visai, sakyčiau, normaliai, bet sunku vertinti, nes vyko pasirengimas.
Draugiškose varžybose naudojama visai kita rotacija, išbandomi vieni, kiti krepšininkai, įvairūs penketai. Minučių gavau, bet dar nenoriu savęs kažkaip vertinti.
– Kaip manai, kokioje pozicijoje daugiausiai žaisi?
– Manau, daugiausiai teks žaisti ketvirtu numeriu, man tai tinka.
Tačiau gerai jaučiuosi žaisdamas ir centro puolėju. Spėju, kad teks pavarijuoti.
Fizinė forma gera, traumų nėra, svarbu gerai išnaudoti duodamas progas.
Suvaržymų nėra, esu laisvas – metu. Taip pat ir iš tritaškių. Tą dariau jau ir žaisdamas Lietuvoje.
– Kada tave bus galima sutikti gimtuosiuose Biržuose?
– Ko gero, nelabai greitai. Net ir per šventes turbūt liksiu čia, nes, kiek teko susipažinti su tvarkaraščiu, antrąją Kalėdų dieną yra numatytos rungtynės. Nebent didesnės pertraukos bus per langus, kuomet atrankines rungtynes žais nacionalinių šalių rinktinės. Jei bus galimybė, gal bus galima ir pasvarstyti apie namų aplankymą.
– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės naujajame sezone.
