Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Pamažu įsibėgėja maisto atliekų rūšiavimas ir Biržų mieste.
Maišeliais gyventojai turi pasirūpinti patys
Pasak Biržų savivaldybės ekologės Jurgitos Bruniuvienės, Panevėžio regione pasirengimas atskirai surinkti maisto atliekas buvo pradėtas jau praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių aikštelėse buvo pastatyti bendrieji, o individualių namų gyventojams buvo išdalinti individualūs konteineriai žaliosioms maisto atliekoms rūšiuoti.
Kad gyventojams būtų patogiau maisto atliekas atskirti nuo mišrių komunalinių atliekų, išdalinti patogūs 7 l talpos kibirėliai.
Į kibirėlius rekomenduojama įdėti atliekoms skirtus plastikinius arba savaime suyrančius maišelius. Nereikėtų naudoti prekybos centrų plastikinių maišelių, kurių naudojimo jau pamažu atsisakoma. Maisto atliekomis pripildyti ir užrišti maišeliai išmetami į šių atliekų surinkimo konteinerį. Tokiu būdu konteineriai ilgiau išlieka švarūs, šaltuoju metų laiku lengviau užtikrinti kokybišką jų ištuštinimą.
Maišeliais gyventojai turi pasirūpinti patys. Atliekoms (šiukšlėms) skirtų įprastų maišelių yra visuose prekybos centruose. O savaime suyrančių maišelių galima, pavyzdžiui, įsigyti vaistinėse „VET1“, internetu, Pasvalyje esančioje parduotuvėje „Pepco“ .
Maisto stiklainiuose ir plastikinėse pakuotėse į konteinerius nemeskite
Pasak Biržų savivaldybės ekologės J. Bruniuvienės, atliekų tvarkytojai jau pastebėjo netinkamo maisto atliekų rūšiavimo atvejų, kuomet maisto atliekos išmetamos plastikinėse ar stiklinėse pakuotėse (konservuotos daržovės, skysčiai ir kt.).
Į maisto atliekų konteinerius negalima mesti plastikinių, stiklinių ir metalinių pakuočių, chemiškai apdoroto popieriaus, vaistų, pavojingų atliekų.
Metant maisto ir virtuvės atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius yra užteršiamos juose esančios komunalinės atliekos, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma. Todėl rūšiuoti turime atsakingai.
Maisto atliekų biržiečių namų ūkiuose – gausu
Į žaliųjų maisto atliekų konteinerius galima mesti vaisių ir daržovių likučius, pasenusios duonos gaminius, sulčių išspaudas, pasenusius prieskonius, kavos tirščius ir jų filtrus, arbatos tirščius ir pakelius, kambarinius augalus, lupenas, žieves, naudojimui netinkamus augalinio maisto produktus, piktžoles, kitas sodo ir daržo atliekas, susmulkintas medžių šakas, popierinius rankšluosčius, servetėles, bioplastikinę kompostuojamą maisto pakuotę.
Tokių atliekų tikrai susidaro kiekvienuose namuose – per 2023 m. gruodį iš biržiečių namų ūkių surinkta 6 t maisto atliekų (per 2022 m. gruodį šių atliekų surinkta 0,24 t).
„Gyventojai neturėtų nerimauti dėl nepilnai užpildyto maistų atliekų konteinerio: net ir nepilnai užpildytus juos vežėjas ištuštins pagal nustatytą grafiką. Žaliųjų maisto atliekų konteinerių aptarnavimo grafikus galima rasti savivaldybės internetiniame tinklalapyje“, – sako ekologė J. Bruniuvienė.
Kuo skiriasi vadinamieji žalieji konteineriai
Kai kuriems žmonėms, susipažinusiems su informacija, kad į žaliųjų maisto atliekų konteinerius galima dėti ir susmulkintas medžio šakeles, kambarinius augalus, sodo ir daržo atliekas, kyla papildomų klausimų apie kitus vadinamuosius žaliuosius konteinerius. Žmonės teiraujasi, kuo šitie žaliosioms maisto atliekoms skirti konteineriai skiriasi nuo tų, kuriuos jau įpratome vadinti žaliaisiais. Jais žmonės naudojasi žolei, lapams ir kitoms namų valdose susidarančioms žalioms atliekoms išvežti.
Šitie vadinamieji žalieji konteineriai nėra privalomi. Tai yra privati, mokama gyventojų pageidavimu užsisakoma paslauga. Ji yra sezoninė – teikiama nuo pavasario iki rudens.
Paslauga labai patogi, tačiau nėra pigi ir ją užsisakančių biržiečių nėra labai daug.
Tuo metu maisto atliekas rūšiuoti privalu ir tam yra skirti individualūs bei bendro naudojimo žaliųjų maisto atliekų konteineriai.
