Ar esate savo aplinkoje, darbe pastebėję, kad yra žmonių, kurie sunkiai sukaupia dėmesį, yra išsiblaškę, linkę pamiršti, pritrūkstantys kantrybės, nenustygstantys vietoje? O gal tai būdinga ir jums? Jei taip, tai turbūt didelė tikimybė, kad jūs ar jūsų aplinkos žmonės turi ADHD.
Kas yra ADHD?
ADHD yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Dažniausiai sutrikimas pasireiškia vaikystėje iki 12-os metų amžiaus ir tęsiasi net tik paauglystės laikotarpyje, bet suaugusio žmogaus gyvenime. Suaugusiesiems simptomatika yra mažiau ryški. Tai lemia patirtis, gebėjimas pažinti ADHD simptomatiką ir mokėjimas prisitaikyti.
Kaip tai pasireiškia?
Visų pirmiausia tai dėmesio neišlaikymas. Sunku klausytis, kai kiti kalba, kyla dažnas noras įsiterpti. Patiriamą sunkumų planuojant ar vykdant veiklas, darbus. Asmuo dažnai būna lengvai išblaškomas, dažnai užsimiršta, ką sako arba ką reikėjo jam padaryti. Sudėtinga vienu metu atlikti keletą veiklų.
Asmenims, turintiems ADHD, būdingas impulsyvumas. Pokalbio metu jie linkę pertraukinėti, nenustygsta vietoje, negali išlaukti savo eilės – pritrūksta kantrybės. Dažnai veikia nepagalvoję pasekmių, spontaniškai.
Hiperaktyvumas – dar vienas simptomas. Asmuo linkęs nuolat judėti, jam sunku išsėdėti vienoje vietoje. Jei tai būtina – asmuo atiduoda daug resursų ir greitai pavargsta. Dažnai pradeda krapštytis, liesti kokius nors daiktus. Jam nepatinka rami veikla. Būdingas dažnas daiktų pametimas, kažko užmiršimas, išsiblaškymas. Kyla sunkumų atlikti veiklą iki galo, dažniausiai yra šokinėjama nuo vienos veiklos prie kitos.
Kas pacientui, turinčiam ADHD, būdinga kasdienybėje?
Dažnai šių asmenų charakteristikai būdingas polinkis į rizikingą elgesį. Tai, pavydžiui, vairavimo ypatumai – būdingesni agresijos atvejai. Nuolat besikeičianti veikla, pomėgiai, sunkumai išbūti ramiai ilgesnį laiką. Šiems pacientams būdingas nemokėjimas atsipalaiduoti. Dažnai skundžiasi problemomis dėl miego, nuovargio, patiriamo streso, įtampos.
Kas serga dažniau: vyrai ar moterys?
Vyrai serga dažniau. Remiantis moksliniais tyrimais, tai būtų 5:1. Jiems būdinga daugiau išreikštas hiperaktyvumas, o moterims – nedėmesingumas. Dažnai moterims tai gali virsti į pasyvumą, apatiškumą. Reiktų pabrėžti, kad suaugusiems žmonėms ligos simptomatika pasireiškia švelniau: neatidumu, išsiblaškymu, neramumu, impulsyvumu, veiklų kaita, negebėjimu planuoti laiko, užsimiršimu.
Dėl kokių priežasčių atsiranda ADHD?
Didžiausias faktorius – paveldimumas. Kita – neigiami faktoriai, kurie veikia smegenis. Tai gali būti, pavyzdžiui, mamos nėštumo metu žalingi įpročiai: vartojamas alkoholis, rūkalai, narkotikai. Gali būti gimdymo traumos: priešlaikinis arba komplikuotas. Nors labai dažnai renkant anamnezę konkrečių priežasčių ir paaiškinimų nerandama.
Kaip sau padėti?
Reiktų paminėti, kad ADHD nėra nustatomas taip paprastai. Dabar jau yra metodika, kurios pagalba galime nustatyti, ar pacientas turi ADHD. Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga, kaip galima kontroliuoti simptomus. Suaugusiesiems būdingos gretutinės psichikos ligos: bipolinis sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas, priklausomybės, valgymo sutrikimai.
ADHD gydymas yra kompleksinis: medikamentinis, psichoterapija, gyvenimiškų įgūdžių mokymasis. Dažniausiai gydymas prasideda nuo psichoedukacijos. Paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės. Įvairūs šaltiniai teigia, kad reiktų atkreipti dėmesį į maisto vartojimą – vengti sintetinių maisto dažų, naudoti daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, sportuoti, fiziškai aktyviai judėti.
Biržų šeimos gydytojų centro medicinos psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Žaneta Taurienė
