Nors už lango jau tikra žiema, bet ne visi gyviai dar ketina eiti miegoti. Tarkime, bebrai susikaupę vysto rudeninį medžių kirtimo planą.
Jau buvo rašyta apie nuverstą medį Bitės gatvės gale, Apaščios paupyje. Keistai pasviro kitas žilvitis prie Širvėnos ežero Rinkuškiuose.
Į redakciją užsukęs Kelmynės gatvės gyventojas pasidalino nuotraukomis iš Apaščios paupio, kur matyti bebrų triūso vaisiai. Vyras sakė, kad dabar bebrai kažkaip suįžūlėjo. Jei anksčiau atėję pasitenkindavo tik nukritusiais obuoliais, tai dabar puolė graužti obelis, net vielinį tinklą bandė nudraskyti.
Tačiau žmogus jaudinasi ne dėl savo sodinukų, jam didesnį nerimą kelia graužikų sužaloti medžiai paupyje. „Nugriaus tokį didelį medį į upę, taip ir riogsos nuvirtęs ilgiausiai, kol kada nors sutvarkys. Kodėl seniūnija negali bent jau pažeidžiamiausių medžių tinklu apjuosti“, – kalbėjo rūpestingas gyventojas.
Ne tik medžiai, bet ir takas
Miesto seniūnė Kristina Undzėnienė sakė žinanti apie bebrų Apaščios paupyje dorojamą daugiakamienį medį. Anot seniūnės, kol čia bebrai turi darbo ir maisto, jie nelies kitų medžių. O paupio medžius seniūnija po truputį vynioja vielos tinklu, šį darbą žada suintensyvinti, pasibaigus kitiems rudens darbams.
O bebrai ne tik graužia medžius, bet ir rausia urvus gyvenimui upių šlaituose. Dabar atsivėrė požeminė bebrų gyvenvietė J. Bielinio gatvės pradžioje, prie pat pėsčiųjų tako. Seniūnė sakė, jog šias duobes seniūnija užpils, bet nuogąstavo, kad panašių požeminių koridorių nebūtų ir po taku.
Tokie bebrų architektūriniai sprendimai grėstų tako trinkelių susmukimu. Anot K. Undzėnienės, jei tik leis oro sąlygos, bus prašoma leidimo vieną kitą žvėrelį sumedžioti.
Per metus – pora spąstų
Šaudyti bebrų mieste nevalia, jų medžiokliai gali tykoti spąstais. Anot savivaldybės ekologės Jurgitos Bruniuvienės, spąstai irgi nėra geriausia išeitis, į juos kartais pakliūva antys ir ūdros, bet kitos išeities nėra. Per metus mieto teritorijoje vidutiniškai pagaunama apie 30 bebrų, tai sudaro apie ketvirtį čia gyvenančios bebrų populiacijos. Per sezoną vidutiniškai pavagiami dveji spąstai, tai irgi beveik nesikeičianti statistika.
Reikalas tas, kad ir populiacijos atstatymo procese bebrai darbuojasi sąžiningai ir nepailsdami. Todėl jų skaičius greitai atsistato. Anot J. Bruniuvienės, tokia pusiausvyra yra normali, nėra tikslo išnaikinti šiuos padarus upėse bei Širvėnos ežere. Ekologė sakė, jog greta upės ar ežero gyvenantys žmonės turėtų pasirūpinti savo vaismedžių saugumu, ypač jei tarp vandens ir sodo nėra jokių kliūčių. Bebras tikrai naktį atrėplios, nes valgyti norisi. Geriausiai apsaugo kamieno apvyniojimas vielos tinklu, graužikas paprastai tokių medžių neliečia. Dar vienas pastebėjimas – bebrai dažniau užsuka į tuos kiemus, kur greta esančios vandens telkinio pakrantės yra visiškai išvalytos nuo įvairios augmenijos.
