Savivaldybė tarybos posėdyje praėjusią savaitę buvo pateikta informacija apie Biržų viešųjų erdvių tvarkymą. To reikalavo „valstiečių“ frakcija.
Aikštės atidavimas naudoti – kaip stebuklas
Informaciją teikusi Biržų savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė pirmiausiai prašė nepolitizuoti klausimo, dėl kurio kiekvieną savaitę teikiama informacija, atsakinėjama į įvairius gautus klausimus.
„Noriu pasakyti, kad J. Janonio aikštės pridavimas prilygsta stebuklui. Ir šito visai neperdedu. Trūko labai nedaug, kad aikštė būtų nepriduota ir būtų tekę grąžinti ES lėšas dėl to, kad rodikliai nebūtų pasiekti“, – sakė kalbą pradėjusi direktorė.
Pasak I. Varzienės, sausio 14 diena buvo „paskutinė paskutiniausia“ po kone septynerius metus trukusių viešųjų erdvių planavimo, projektavimo, vykdymo etapų.
Todėl administracija turėjusi rinktis vieną iš dviejų blogybių – arba nepasirašyti darbų perdavimo akto ir gauti nuobaudą – 90 tūkst. Eur europinių lėšų nuoskaitą, arba priduoti aikštę su defektinių darbų sąrašu, kuris yra oficialiai užfiksuotas.
„Garantija šitos aikštės yra penkeri metai, todėl manau, kad rangovas dar taisys ilgai“, – sakė direktorė.
Sudėtingiausiam objektui – silpniausias rangovas
Pasak I. Varzienės, dar viena neginčijama tiesa, kad sudėtingiausiam objektui teko silpniausias rangovas.
„Aš tik primenu, kad rangovą pasirinkome ne mes. Bet jeigu būtų tekę rinktis mums, mes irgi būtume jį pasirinkę, nes tai buvo mažiausia kaina“, – akcentavo direktorė.
Projekto vykdymo kontrolė buvusi lygiai tokia pat, kaip piliavietės, kaip Birutės gatvės, bendruomeninių vaikų namų ir kt.
„Kontroliavo tie patys žmonės – kontroliavau aš, kontroliavo meras, tačiau išėjo, kad defektų čia yra daugiausia. Kodėl? Manau, kad pirmiausia subjektyvi priežastis – rangovų įgūdžių stoka“, – kalbėjo pranešėja.
Rangovo darbininkai ėję mokytis pas Panevėžio statybos tresto (PST) trinkelių klojėjus, dirbusius prie piliavietės. Trinkelių paklotas kai kur ardytas tris, keturis kartus.
„Ir kas iš to, kad prie darbininkų būtų stovėję projekto vadovai, administracijos specialistai? Ir jeigu būtų reikėję dar ir dar kartą kloti, tai pagalvokime, kur šiandien būtume? Pasak kai kurių išminčių, reikėjo nutraukti sutartį. Gera pasakyti, kad reikėjo nutraukti, nes akivaizdu, kad naujo rangovo nebebuvo galima nusipirkti“, – sakė I. Varzienė.
Aplaidumas, trikdžiai dėl tyrimų ir medžiagų
Rekonstruojant aikštę buvę ir rangovų aplaidumo. Vasarą buvo dirbta nepakankamai sparčiai. Savivaldybės rašyta kelis sykius techninei priežiūrai, ne sykį kalbėta su pačiais rangovais – UAB „Svalex“.
I.Varzienės pastebėjimu, žmogiškąja prasme rangovai labai geranoriški, į viską reaguojantys, tačiau jų aplaidumo būta.
Vis dėlto bene didžiausia kliūtis buvo archeologiniai tyrimai ir nuolatiniai darbų stabdymai. Ir pati didžiausia kliūtis tai, kad pradėjus kloti dangą rangovai turėjo tik 10 proc. visų rūšių reikalingų granitinių plytelių. Paskutinės iš Ukrainos atvažiavo gruodžio 20 dieną.
Dar vienas stabdis buvo kainų indeksavimas, vykdytas dėl didelio kainų šuolio. Iki lapkričio niekas tiksliai nežinoję, kaip indeksuoti. Rangovai irgi derėjosi, stabdė darbus.
Biržietiškos realijos ir pageidavimų „pasiutpolkė“
Pasak I. Varzienės, klaida buvo neapsitverti objekto ir leisti į jį pašalinius žmones, kiekvienam jų tampant vertintoju.
„Ir patys rangovai sakė, kad tokių darbo sąlygų kituose rajonuose nebuvo. Statybininkai praktiškai reagavo į visus mūsų prašymus. Prašo vienas verslininkas, tai rangovas skubiai metasi prie tos parduotuvės. Prašo kitas – skubiai metamės prie tos įstaigos… Prašo tarybos nariai skubiai padaryti praėjimą į turgų, nes esą žmonės skundžiasi… Rangovas kilnoja tvoras ir vėl tveria. Manau, kad į visus prašymus reaguodami statybininkai neapsaugojo statybvietės, savo darbo vietos taip, kaip kitas rangovas buvusios estrados, ir nieko ten neįleido. Iš tikro eini, stebi, tam dirbančiam žmogui net rankos dreba nuo įtampos… Vieni mato ir deda labai gražius vaizdus, nes mato visumą – aikštė iš tikrųjų yra įdomi, o kiti gi su padidinamuoju stiklu ieško nutrupėjusių plytelių, lyg to mes nematytume.Viskas yra užfiksuota defektų akte. Ir viską jie turės tvarkyti“, – kalbėjo direktorė.
Pasak pranešėjos, ji pasigedusi vertintojų objektyvumo – be psichozės, be politikavimo… Tai buvęs toks sunkus, toks probleminis objektas, kuris kai kam ir sveikatą atėmęs, ir pareikalavęs tikrai daug jėgų.
„Užtikrintai sakau, kad daugiau kontroliuoti nebuvo galima, nors kiekvienam atrodo, kad jis padarytų geriau… Suprantu padidintą dėmesį, nes šiam objektui skiriami pinigai dideli, tačiau kviečiu įvertinti trijų kadencijų atsakomybę“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė.
Paminklo tvarkymas dar nebaigtas
Administracijos direktorę papildė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė. Ji kalbėjo apie J. Janonio paminklo tvarkybą, nes tai yra taip pat smarkiai eskaluojama tema. Vedėja akcentavo, kad paminklo tvarkyba yra atskiras, nesusijęs su aikštės rekonstravimu, projektas, darbai dar neužbaigti. Kultūros paveldo departamentas pastabų dėl paminklo tvarkymo neišreiškęs. L.Munikienė paaiškino apie paminklo plokščių siūlių valymą, jo metu atidengtą ir todėl dabar naudotą raudoną spalvą, kurią aptarta keisti ruda.
Meras skelbė, kad prieš tarybos narių klausimus kviečia pasisakyti aktyvią biržietę. Iš anksto pasisakymui užsiregistravusiai pilietei buvo leista kalbėti 5 minutes. Biržietė savo mintis, pastebėjimus, tarp jų pernelyg tankiai susodintas hortenzijas ir nusiteikimą neleisti darkyti J. Janonio paminklo, dėstė ilgiau. Mero bandymas ją stabdyti nepavyko.
„Valstiečiams“ atstovaujančiai tarybos narei Stasei Eitavičienei rūpėjo, kas nusprendė paminklą valyti smėliu. „Dėl technologijos atsakyti negaliu, bet būtent dėl paminklo nuvalymo kokybės Kultūros departamentas pretenzijų neturėjo“, – atsakė L. Munikienė.
Koalicijos partnerių ir opozicionierių dėmesys
P. Plepiui buvo neaišku, kodėl darbų pridavimas numatytas sausio 14 dieną, žiemą, kai 90 proc. darbų yra susiję su žemės kasimu. „Kodėl surašomos tokios sutartys?“, – klausė P. Plepys. Jam L. Munikienė atsakė, kad sutartys sudaromos keliems metams ir rangovas turi įvertinti metų sezonų kaitą.
Dėl J. Janonio paminklo valymo ir tvarkymo darbų „vertintoju“ buvęs liberalas Arūnas Remeika pastebėjo, kad ir asmeniniame būste vykstant remontui visada galima „prie ko nors prisikabinti“. Tarybos narys siūlė palaukti paminklo tvarkybos darbų pabaigos ir tada vertinti.
Socialdemokratas Audrius Jukna sakė pats apžiūrėjęs kelis sykius perklojamas aikštės trinkeles. Politikas uždavė administracijos direktorei I. Varzienei klausimą. Sakė, jog klausiantis kaip biržietis. Norintis išgirsti, ar pati direktorė tikinti, kad trinkeles galima sukloti tvarkingai „esant dabartinei situacijai“.
Anot I. Varzienės, tą pasiekti bus sunku, tačiau įmanoma. Daug kas priklausys nuo techninės priežiūros ir specialistų. Keliose vietose – prie fontanų ir „Rimi“ trinkelių perklojimo rezultatas esantis neblogas. Du kartus perklojus erdvę prie Kultūros centro gero rezultato nepasiekta. Anot direktorės, ne vieną skundą tyrusiems statybos inspektoriams Biržų situacija neatrodanti išskirtinė – rangovams tenka taisyti ir kituose miestuose atliktus darbus. Todėl, pasak I. Varzienės, su tokiu pakankamų įgūdžių neturinčiu rangovu gali tekti dirbti ilgai ir sunkiai, tačiau rezultatą įmanoma pasiekti.
T. Četvergas klausė, ką veikė techninis prižiūrėtojas, ar jam turėta pastabų. L. Munikienė atsakė, kad pastabų tikrai turėta ir techninio prižiūrėtojo įsipareigojimai nesibaigę.
Tarybos narys Dalius Drevinskas kėlė klausimą, ar „nebūtų galima kreiptis į kokias nors institucijas, kad tas techninis prižiūrėtojas gyvenime daugiau niekur negautų darbo“.
S. Eitavičienė sako sutinkanti su A. Juknos mintimis, kad negalima išsireikalauti kokybės iš rangovų, kurie tos kokybės nesugeba užtikrinti. Teiravosi, ar negalima rangovui nesumokėti visos sumos ar ką nors iš jo išskaičiuoti.
„Negalime. Turėsime atsiskaityti“, – atsakė projekto vadovė L. Munikienė. Defektus rangovas turės taisyti savo lėšomis. Jeigu jiems nepavyks, savivaldybės galės samdyti kitą rangovą, o „Svalex“ turės apmokėti. Tai būsiantys jau teisminiai procesai.
Pasigedo dalyvavimo ir viešumo
Tarybos narei S. Eitavičienei atrodė, kad savivaldybė apie visus nesklandumus turėjo pasakoti viešai, su visais tartis.
„Kodėl jūs nebendraujate su žmonėmis? Kodėl nieko neaiškinat? Ką mes turim atsakyti žmonėms? Kodėl nekomunikuojate su visuomene, su tarybos nariais?“ – direktorės I. Varzienės klausė S. Eitavičienė, pasigedusi viešumo ir opozicijos pritraukimo sprendžiant problemas. Sykiu ji pripažino, kad už projektą atsakomybė turi gulti ant kelių valdžios kadencijų pečių. Taip pat ir, anot S. Eitavičienės, „Biržų elito“, kurie patys teikė siūlymus projektui, o dabar labiausiai kritikuoja.
I. Varzienė atsakė, kad iki šiol nė vienas administracijos direktorius kas tris mėnesius neatsiskaitinėjo politikams. Stengtasi, kiek tik įmanoma, teikti informaciją savivaldybės tinklalapyje, nuolat atsakinėti į įvairiomis formomis ir iš įvairių paskatų gaunamus klausimus.
Paskutiniuoju metu komunikavimą trikdęs ir „žvėriškas nuolatinis puolimas“.
Tokiomis sąlygomis, pasak I. Varzienės, „tikrai kartais pasimeti ir nebežinai, kada, kam ir ką komunikuoti“.
