Floristė Ramutė Banelienė, gėlių parduotuvėlės „Florama“ Biržuose įkūrėja, laisvalaikiu užsiima nardymu Lietuvos ežeruose ir egzotiškoje Raudonojoje jūroje. Moteris ne tik džiaugiasi nardymo teikiamais malonumais, bet ir prisideda prie Lietuvos telkinių švarinimo iniciatyvų.
Netikėtas prisilietimas prie naro kostiumo
Ramutė vadina save gamtos žmogumi. Keliaudama į kokią nors šalį ji didmiesčių šurmulį mieliau iškeičia į buvimą gamtoje.
YouTube platformoje žiūrinėdama įvairius vaizdo įrašus apie gamtą, povandeninį pasaulį Ramutė svajojo apie galimybę kada nors užsivilkti naro kostiumą.
Žinodamas apie tokį norą jos vyras, taip pat neabejingas vandens pramogoms, sugalvojo žmoną nustebinti – gimtadienio proga nusivežė ją į Nardymo akademijos klubą, įsikūrusį prie Platelių ežero, išbandyti pažintinį nėrimą.
„Iš pradžių, žinoma, buvo nedrąsu. Pažintinis nėrimas būna iki 7 m gylio. Todėl įvairios mintys lindo į galvą. Viskas man buvo nauja, nieko apie tai nežinojau“, – prisimena dabar jau Nardymo akademijos klubo narė Ramutė.
Tačiau nardymo instruktoriui valdant situaciją ir taip grožintis povandeniniais vaizdais moteris atrado savo maloniausią vandens terapiją.
„Aš išlipau iš vandens ir mano pirmas sakinys buvo, kad noriu atgal“, – apie pirmąjį nardymo įspūdį pasakoja Ramutė. Ji šiuo metu turi įgytą tarptautinį nardymo kurso sertifikatą, leidžiantį nardyti net gylyje iki 30 metrų. Toks gylis yra didžiausias leistinas rekreaciniams nardytojams.
Nardydama užmiršta visus rūpesčius
„Man patinka ta nesvarumo būsena, kurios negali patirti būnant ant žemės… Labai malonus lengvas sklendimas vandeniu“, – potyriais po vandeniu dalijasi 5 metus nardymą praktikuojanti Ramutė. Anot jos, panirus po vandeniu atsirandi visiškai kitame pasaulyje, atitrūksti nuo visų žemiškų rūpesčių.
„Gyvenimo tempas sulėtėja, visiškai atsipalaiduoju. Kartą net specialiai bandžiau pagalvoti apie darbą. Pavyko tik kelias sekundes“, – juokiasi Ramutė.
Nardymas jai yra kaip meditacija. Knygos skaitymas nesantis toks efektyvus būdas šiek tiek atsikvėpti nuo kasdienybės, koks yra nardymas.
Į gelmes – visa šeima
Visa Ramutės šeima (vyras ir jau suaugę vaikai – sūnus ir dukra) labai mėgsta vandens pramogas ir kartu neria į gelmes. Ramutė dar priduria, kad su šeima mėgaujasi ir vandens slidžių malonumais. „Aš be vandens, ko gero, sunkiai gyvenčiau, – šypsosi moteris, – vanduo man suteikia didžiulę atgaivą.“
Paklausus apie žuvų elgesį, kai žmonės nardo prie jų, Ramutė atsako, kad būna visaip: „Kažkada Platelių ežere dienos metu nardėm ir prie mūsų kompanijos prisijungė du maži ešeriukai. Jie su mumis kartu visur plaukiojo, net kartais buvo įkyrūs.
O lydekos būna baikštesnės.“
Įdomus nardymas naktį, kuomet galima pamatyti visai kitas žuvis nei dienos metu. Alaušo ežere ungurio dieną niekada neteko matyti, o naktį pavyko net kelis sutikti. Pašnekovė sako, kad nardymas dar įdomus ir tuo, kad niekada nežinai, ką pamatysi, kokia žuvis praplauks ar galbūt kadaise nuskendusį daiktą aptiksi, kaip antai dviratį. Iškilus į paviršių Ramutei visada įdomu pasidalinti įspūdžiais su kitais nardytojais apie matytus reiškinius.
Pagrindinė taisyklė nardant – saugumo laikymasis. „Tai ne šiaip sau pasipliuškenimas ežere.
Kalba vyksta apie gylius ir slėgius, su kuriais nardytojai susiduria, todėl reikia atsakingai į tai žiūrėti“, – pasakoja nardytoja.
Jai patinka nardymo šventės ir iniciatyvos, suartinančios narų bendruomenę, su kuria organizuojamos įvairios kelionės, išvykos panardyti. 2022 metais Ramutė dalyvavo tarptautiniame renginyje „Diversnight 2022“. Jo metu narai visame pasaulyje nėrė 20 val. 22 min (laikas susietas su metais). Toks renginys vyksta kasmet, tik laikas pasikeičia pagal metus.
Pomėgis, paverstas geru darbu
Nardydamas neretai gali pamatyti butelius ir kitas šiukšles, nusėdusias dugne. Kad Lietuvos ežerai būtų švaresni, Ramutė atsakingai prisideda prie Lietuvos gamtos švarinimo iniciatyvų, rinkdama žmonių išmestas šiukšles vandens telkiniuose.
Nardytoja yra dalyvavusi Galvės ežero dugno valymo akcijose, kurias vykdo Nardymo akademija. Ši organizacija rengia ir vasaros stovyklas vaikams, norintiems išmokti nardyti, organizuoja mokymus suaugusiems. Akademija taip pat dalyvauja projektuose valant Baltijos jūrą nuo tinklų.
„Kai stovi prie vandens, viskas rodos gražu, kad telkinyje nėra jokių šiukšlių“, – sako Ramutė. Nardytoja nusivylusi neatsakingumu žmonių, šiukšles išmetančių ne atliekų aikštelėse, o slepiančių jas po vandeniu.
Vandens užterštumas – globali problema. Ramutė prisimena, kad nardant Raudonojoje jūroje taip pat teko matyti išmestų plastiko šiukšlių. „Aišku, truputį liūdna, bet, kiek yra tekę nardyti Raudonojoje jūroje, gerai, kad tai nepasitaikė labai dažnai“, – kalba pašnekovė.
Jūros pasaulis kaip televizoriaus ekrane
Pirmas panėrimas į Raudonąją jūrą paliko didžiausią įspūdį. „Ar čia tikrai realybė, ar matau televizoriaus ekraną prieš savo akis?“ – sako Ramutė, negalėjusi atsitokėti kerinčiu povandeniniu vaizdu.
Raudonosios jūros povandeninis pasaulis, be abejo, visai kitoks nei Lietuvos ežerų. Vanduo skaidrus, į tolį galima matyti net keliolika metrų. Tenka išvysti ir įvairesnių vandens gyventojų.
Pavyzdžiui, jūros vėžlių, murenų, rają, kurios ilga uodega atrodė šiek tiek bauginančiai, bei didelį įspūdį palikusius spalvotus koralus. Jų Raudonojoje jūroje yra ištisi sodai. Tiesa, kuo didesnis gylis, tuo koralai labiau prarandantys spalvas.
Nardytoja yra aplankiusi ir nedidelį nuskendusį laivą, kuris per ilgą laiką buvo apaugęs spalvotais koralais.
„Mes vandenyje esame svečiai, – sako Ramutė, – nardydamas elgiesi kultūringai, nieko nelieti, viską tik stebi. Reikia grožėtis tuo, ką turim – tais pačiais koralų sodais ir kitais vandens gyventojais, kad visa tai išliktų kuo ilgiau.“
Ramutė savaitę dalyvavo ir safaryje po Raudonosios jūros pietinę dalį. Labiausiai įsiminė didžiuliai koralų rifai, jų spalvos bei gyvūnijos pasaulis.
Pašnekovė Raudonojoje jūroje yra nardžiusi nemažai kartų, tačiau norėtų ten sugrįžti dar daug sykių. „Mane ten labai traukia. Nerealus povandeninis pasaulis – viso to čia, Lietuvoje, nepamatysi“, – su susižavėjimu kalba Ramutė.
Povandeninis muziejus
Ramutė yra nardžiusi ir Estijoje. Sovietiniais laikais Rummu veikė kalėjimas, o jame gyvenę kaliniai vykdė kalkakmenio kasybos darbus. Po nepriklausomybės atgavimo kalėjimas buvo uždarytas ir karjeras laikui bėgant buvo užlietas. Po vandeniu yra išlikę pastatai, tvoros, šviestuvai, taip pat ir sunkioji technika.
„Kažkada ten gyveno, dirbo žmonės, o dabar visa tai pavirto povandeniniu muziejumi“, – sako neįprastus reginius po vandeniu mačiusi Ramutė.
Kad ir kaip žavėtų egzotiški jūrų vandenys, lietuvei smagu nardyti ir savuose ežeruose, kuriuose taip pat galima pamatyti įdomių objektų, gamtos sukurtų darinių.
Vienas iš lankytinų objektų yra Platelių ežere. Tai XVI a. pastatyto tilto, kuris tuo metu jungė pusiasalį su sala, likę poliai. Jie panirę į 10 metrų gylį.
„Būna ir paskendusių valčių ar netgi specialiai įrengtų lankytinų objektų. Kartą net teko aplankyti dailininkų tapytų paveikslų parodą po vandeniu“, – sako nepakartojamais įspūdžiais besidalijusi patyrusi nardytoja.
Orinta Janulionytė
