Prokurorai paskelbė, kad pagaliau perduoda teismui riaušių prie teismo bylą. Noriu tikėti, kad daugybė surinktos medžiagos taps smurto prevencijos priemone. Nors…
Tie politikai, kurie kurstė smurtauti, toliau jaučiasi didvyriais. Jie ir toliau labiau lojalūs „rusiškam pasauliui“ ir „imperialistiniam neokonservatizmui“ nei Lietuvai ir vakarietiškai liberaliai demokratijai.
Cinizmas ir chamizmas šiandien dangstosi patriotizmo, tikėjimo ir šeimos triada. Ar pamenate, kaip prieš metus jie nubaubė Laisvės premijos renginį?
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, kurį laiką nuščiuvo net didžiausi cinikai ir chamai. Tačiau šokas netrukus praėjo ir vėl sužinojome, kad: viskas nevienareikšmiška, kad per daug rūpinamės tais ukrainiečiais, kad parama iš tiesų renkama ne ukrainiečiams, bet norint dar labiau praturtėti, kad solidarumas su Ukraina silpnina mūsų tautinę tapatybę, kad karas – tai dėmesio nukreipimas nuo fakto, kad žmonės mirė ne nuo koronaviruso, bet nuo vakcinų…
Nėra tokios nesąmonės, kurios neatrastume „nesisteminės purvasklaidos priemonėse“. Negražiai vadinu, pravardžiuoju? Jei bent kartą teko susidurti su šia neįsivaiduojamos koncentracijos toksiškumo erdve, žinote, kad labai švelniai įvardijau.
Gal ir turi prasmės „duoti durniui kelią“, tačiau yra ir pasekmė: pradeda atrodyti, kad durniai dominuoja ir jie galingi.
Simboliška, kad ir šiandien (pirmadienį – red.) išvydome spaudos konferenciją, kuri paskelbė apie tęsiamą karą „galimybių pasui“. Simboliška, kad apie darbą Daukanto aikštėje užsisvajojęs advokatas purvais apipila tuos, kurie kasdien aukojasi, telkdami paramą Ukrainai. Simboliška, kad „tradicinių vertybių“ gynėjais pasiskelbę žmonės niekaip negali patikėti, kad yra žmonių, kuriems iš tiesų rūpi vertybės, o ne tik pinigai.
Sutinku su Premjere, kuri pernai sakė, kad „teisė plūsti savo valstybę“ įeina į galimybių kompleksą, kuris atsirado atkūrus Nepriklausomybę. Tačiau noriu dar kartą pakartoti: nepainiokime pakantos nepatogiems, kitokiems nei mes žmonėms su tolerancija chamizmui ir cinizmui.
Gal ir turi prasmės „duoti durniui kelią“, tačiau yra ir pasekmė: pradeda atrodyti, kad durniai dominuoja ir jie galingi. Kai mes niekaip nereaguojame į melagienas, agresyvų baubimą ir priekabes, cinikai ir chamai įgauna vis daugiau pasitikėjimo.
Kai mes niekaip nereaguojame į melagienas, agresyvų baubimą ir priekabes, cinikai ir chamai įgauna vis daugiau pasitikėjimo.
Kritikuojame Vakarų lyderius, kad jie naiviai manė, jog galima sugyventi su ciniku, chamu ir imperialistu Putinu, kad reikia jį raminti ir net jam kažkiek pataikauti. Tačiau ar mes panašiai nesielgiame su mūsų „putleriukais“? Jų melagienos ir chamizmas tiražuojami, kolegos su jais mandagiai sveikinasi ir visa tai sukuria iliuzija, kad jų neapykanta tėra tik „alternatyvi nuomonė“.
Tačiau ar dujos yra deguonies alternatyva? Ar chamizmas ir cinizmas gali priartinti prie tiesos? Ar melas nesugriauna autentiško dialogo?
Netrukus minėsime dar vienas Laisvės gynėjų dienos metines. Šiemet jos ypatingos, nes šalia vyksta karas. Linkiu, kad šis kontekstas paskatintų apsivalyti nuo „viskas nevienareikšmiška“ toksinų ir vienareikšmiai paskelbti nulinę toleranciją valstybę iš vidaus griaunančiam „antisisteminiam“ cinizmui ir chamizmui.
Andrius Navickas
