Pastaruoju metu vis dažniau girdima, kad šalyje išaugo poreikis korepetitoriams. Jis padidėjo pastaraisiais metais, prasidėjus nuotoliniam mokymui.
Mokiniams neužtenka tiek žinių, kiek gauna mokykloje ar per skiriamas pamokas, todėl papildomai atskirų dalykų mokosi po pamokų. Didėja ir užmokestis už korepetitorių paslaugas.
Ar šis poreikis padidėjo ir Biržų rajone?
Turi verslo liudijimus
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstove spaudai Rita Skavičienė sakė, kad korepetitorių veikla gali užsiimti gyventojai, tik turintys verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymas.
Verslo liudijimus kvalifikacijos tobulinimo ar papildomo mokymo veiklai Biržų rajone šiemet turi išsiėmę 35 asmenys. Pernai tokius liudijimus buvo išsiėmę 50.
Žinoma, neatmetama, kad mokymo paslaugas teikiančių asmenų skaičiai gali būti netikslūs, nes kai kurie pedagogai gali teikti korepetitorių paslaugas neoficialiai.
Direktoriai nieko nežino
Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos ir laikinai „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas einantis Vaidotas Butkevičius sakė abejojąs, ar daug vaikų naudojasi korepetitorių paslaugomis. Nebent gimnazistai.
„Ministerija šiais metais visoms mokykloms skyrė pakankamai lėšų papildomam mokinių konsultavimui. Tad manau, kad skiriamo laiko pilnai pakanka“, – sakė V. Butkevičius.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulutė Venckūnienė abejoja, ar mažesnės pakopos mokyklos mokiniai ima korepetitorių paslaugas. Jos nuomone, jomis naudojasi gimnazistai.
Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos direktorė Deimantė Žalinkevičienė taip pat nėra girdėjusi, kad vaikai naudotųsi korepetitorių paslaugomis.
„Mūsų mokytojai patys neatlygintinai reikalui esant daug konsultuoja. Jei reikia, daugiau padirbėja“, – sakė direktorė.
Nemano, kad poreikis padidėjo
Buvęs ilgametis Biržų „Saulės“ gimnazijos direktorius, dabar Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui vadovaujantis Dainius Korsakas abejoja, kad pastaraisiais metais rajone korepetitorių paslaugų poreikis padidėjo. Tačiau jie neneigė, kad gimnazistai, kurie yra motyvuoti ir siekia aukštų rezultatų, naudojasi korepetitorių paslaugomis.
Dažniausiai papildomai vaikai mokosi lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos.
„Mes neskatinome korepetitoriavimo, siekėme, kad vaikai mokytųsi per pamokas. Gimnazijoje buvo sudarytos sąlygos papildomoms konsultacijoms bei COVID-19 pandemijos metu atsiradusiam atsilikimui panaikinti. Bet natūralu, kad, jei sieki rezultato, turi padaryti daugiau nei per pamokas. Darbas su korepetitoriumi naudingas tuo, kad jis dirba su vienu mokiniu, tuomet ir rezultatas pasiekiamas kitas“, – kalbėjo D. Korsakas.
Svarbiausia – mokinio motyvacija
Biržietė pedagogė, pati dažnai sulaukianti prašymo teikti korepetitoriaus paslaugas, sakė, kad jų galbūt labiau reikia vaikams, kurie ruošiasi valstybiniams egzaminams.
Tačiau, jos įsitikinimu, svarbiausia ne tai, kad tėvai galėtų pasigirti vaikus leidžiantys pas korepetitorius ir jiems mokantys pinigus. Svarbiausia yra paties mokinio motyvacija mokytis.
„Jei vaikas gaus pinigus ir į pamokas neateis arba per pamokas nedirbs, nėra prasmės jam papildomai mokytis“,- įsitikinusi pedagogė.
Pasak pašnekovės, kai kuriems vaikams reikia ne papildomo mokymo. Pirmiausia juos reikia įtikinti, kad jie pajėgūs mokytis ir nėra tokie beviltiški, kaip jiems bando įpiršti kai kurie pedagogai pamokų metu.
Praėjusiais metais už papildomas pamokas Biržuose buvo mokama po 8 – 10 eurų už valandą. Šiais metais moka po 15 – 20 eurų. Bet tai ne riba – yra pedagogų, kurie ima 25 eurus už valandą.
