Nepažymėtas partizanų kapavietes tvarkantys asmenys gali sulaukti baudų. Tačiau toms kapavietėms pažymėti reikia ir lėšų, ir pastangų.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nuolat priima sprendimus, kuriais suteikia nacionalinę apsaugą Lietuvos partizanų kapams. Taip pat šiuo sprendimu apibrėžiamos kultūros vertybės teritorijos ribos.
Biržų rajono savivaldybės paveldosaugininko Daliaus Mikelionio duomenimis, rajone yra iki 100 nacionalinės reikšmės partizanų ir Lietuvos savanorių bei knygnešių kapų, kuriems taikoma valstybės apsauga.
Kai kur net nėra pavardžių
Partizanų istorija buvo tragiška, ir ji dažniausiai atsispindi palaidojimo vietose. Kai kur partizanai buvo laidojami bendrose kapavietėse, kur net jų pavardės ant paminklo nebuvo pažymėtos.
Paskutinį kartą nacionalinė apsauga suteikta penkiems partizanų kapams, esantiems Vabalninko seniūnijos Ančiškių kaime. Kai kuriose kapavietėse palaidota po kelis žuvusius ar nukankintus partizanus. Ančiškių kaimo kapinėse bendrame Mikėnų šeimos kape palaidoti du partizanai, žuvę 1945-02-21 Leliškių kaimo miške, dabartiniame Pasvalio rajone, kautynėse su NKVD kareiviais. Tai Stasys Tarvydas, g. 1925 (1922?) m., ir Feliksas Budriūnas, g. 1922 m. Ant paminklo yra tik Mikėnų šeimos vardai ir pavardės.
Nežino apie pasikeitusį statusą
Paprastai kaimo žmonės ilgai atsimena paminklo ir kapo istoriją, ji perpasakojama iš lūpų į lūpas. Tačiau prašalaičiui toks kapas nieko nesako.
Dar bėda ta, kad ne visi partizanų kapus prižiūrintys artimieji žino apie jiems suteiktą naująjį nacionalinį apsaugos statusą.
Apie pasikeitusį kai kurių kapaviečių statusą skelbiama kapinių informacinėse lentose. Tai žino ir seniūnijų, kur yra kapinės, seniūnai. Skelbiama ir savivaldybės interneto puslapyje.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai kapus prižiūrintys giminaičiai kapavietes rekonstruoja ar sutvarko – nuima senus ir uždeda naujus paminklus, kapus uždengia granito plokštėmis.
Kai paaiškėja, kad kapavietė sutvarkyta be Kultūros paveldo departamento žinios ir suderinimo, gerus norus turėjusiems giminaičiams gresia nemalonumai. Jiems surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai, gresia baudos.
D. Mikelionis sakė, kad iki šiol baudų tokie partizanų kapaviečių tvarkytojai dar negavę, tik buvę įspėti. Tačiau jiems tenka rašyti pasiaiškinimus, kad suderinimų neatliko ne dėl savo kaltės, o dėl nežinojimo. Paaiškinimus turi rašyti, tyrimus atlikti ir paveldosaugininkai.
Tokių klausimų nekyla, jei kapavietės rekonstrukcija būna derinama su seniūnija.
Seniūnai kapų tvarkytojus informuoja apie pasikeitusį kapavietės statusą. Kai darbai nederinami, problemos išlenda vėliau, paveldosaugininkui ar seniūnijos darbuotojams tikrinant kapus.
Reikalingi specialūs ženklai
Minėtą problemą galbūt išspręstų šalia tokių nacionaliniu lygmeniu saugotinų kapaviečių pastatyti specialūs kultūros paveldo objektus žymintys ženklai.
Pasak D. Mikelionio, šiuos ženklus užsako Kultūros paveldo departamentas. Biržų rajonui, kaip ir kitiems, seniau būdavo skiriamas tam tikras nustatytas šių ženklų kiekis. Tačiau paskutinius dvejus metus tokie ženklai nebuvo skiriami, nes nevykdyti pirkimai.
„Rūpinamės pirmiausia pastatyti gaunamus ženklus tose vietose, kur yra tikimybė, jog jas gali suniokoti, kur jautriausios vietos. O kitose vietose tipiniams ženklams pastatyti nėra skiriama lėšų. Būtų gerai tokius tipinius ženklus pastatyti prie visų partizanų kapų, kuriems skirta nacionalinė apsauga. Galbūt galima būtų tokius ženklus pastatyti Savivaldybės rūpesčiu. Tačiau tam reikia lėšų – jeigu 100 kapų užsakysime, tarkim, po 500 eurų kainuojančius ženklus, jau išeis 50 tūkst. eurų. Ir tai – be lėšų jų pastatymui. Tai nemaža suma iš rajono biudžeto“, – kalbėjo D. Mikelionis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Utenos – Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė sakė, kad, jei yra saugotinas partizano paminklas, darbus privaloma derinti su departamentu.
Anot jos, savivaldybės administracija turi pateikti sąrašą, kokioms kapavietėms reikalingi specialūs valstybės saugotinus objektus žymintys ženklai. Pagal tai departamentas atliks viešuosius pirkimus ir ženklus nupirks. Tiesa, ji sutiko, jog pastaruoju metu tokie pirkimai nebuvo vykdomi.
Užsakys specialius medalius ant paminklų
Kokia situacija dėl partizanų kapaviečių žymėjimo yra kaimyniniuose rajonuose?
Pasvalio rajono savivaldybės paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis sakė, kad pas juos dar nebuvo tokių variantų, kad kas nors sutvarkytų saugotiną kapavietę be suderinimo.
Tačiau partizanų kapavietes Pasvalio rajonas planuoja žymėti paprasčiau. Anot G. Balčiūnaičio, yra Kultūros paveldo departamento patvirtintas medalis, kuris gali būti klijuojamas ant paminklo.
Kiti kaimyniniai rajonai – Rokiškio, Kupiškio – su atvejais, kai kapavietė tvarkoma be suderinimo su KPD, teigia dar nesusidūrę.
