Praėjusią savaitę į redakciją buvo užsukęs Aloyzas Grygalis, buvęs ilgametis bendrovės „Naradava“ vadovas. Tik kalba dabar sukosi ne apie obuolius ar uogas, bet apie miškus ir žvėrių padarytą žalą.
Didžioji kaltės dalis – medžiotojams
Ponas Aloyzas skundėsi, kad šią šaltą ir gilią žiemą gerokai nukentėjo jam priklausantis miškas. Anot vyro, Kirdonių miško masyve jo šeima valdo apie 70 hektarų miško.
„Kai nutirpo sniegas, nuėjau į mišką pasižvalgyti ir aptikau labai daug nugraužtų medžių, daugiausia eglių. Medžiai beveik brandaus amžiaus, sodinti gal prieš 40 metų. Nusipirkau dažų flakoną ir žymėjau nugraužtus medžius – priskaičiavau 206, baigėsi dažai, reikės pratęsti skaičiavimą vėliau“, – sakė A. Grygalis.
Vyro nuomone, dėl to didelė kaltės dalis tenka Kirdonių medžiotojų būreliui. „Žvėris reikia šerti, ypač tokią šaltą ir snieguotą žiemą. Ir anksčiau vieną kitą medį žvėrys paliesdavo, bet šiemet tai masiškas reiškinys. Labai godūs medžiotojai tapo, vien tik medžioti nori. To neužtenka, reikia žvėris sunkiu metu ir maitinti. Kitas dalykas – nesureguliuota elnių populiacija, jų yra aiškiai per daug. Likusių žvėrių – stirnų, briedžių ar šernų – daroma žala yra menka“, – dėstė pašnekovas.
Vyras sakė toliau ieškosiantis būdų patirtai žalai atlyginti.
Žvėrims meniu neparinksi
Kirdonių medžiotojų būrelio vadovas Romualdas Šlikas sakė nesutinkantis, jog jie žvėrių žiemą nešeriantys.
„Čia yra demagogija. Ir dabar šėryklose yra likę nesuėstų pašarų – ir grūdų, ir runkelių. Kaip tu gali uždrausti žvėreliui ieškoti kitokio maisto? Jie klajūnai, nesimaitina vienoje vietoje. Žiema buvo nelengva, tai keitė žvėrių įpročius. Ir prie sodybų jie daugiau traukė, ir miškuose daugiau žalos padarė. Sniegas buvo gilus, laukuose pašaro neatsikasi“, – sakė būrelio vadovas.
Ar yra kompensavimo mechanizmas
Ar yra tokiu atveju kompensacinis mechanizmas, kuris leistų atgauti bent dalį žvėrių padarytų nuostolių miškui?
Valstybinės miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus vadovas Juozas Šuminas patvirtino, jog yra, tačiau sakė detaliai pakomentuoti negalintis, nes nuo šių metų sausio įsigaliojo nauja „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika“. J. Šuminas sakė nėra įsigilinęs į pakeitimus, todėl nenorintis žmogaus suklaidinti. Tačiau bendra tvarka išlieka tokia – patyręs žalą žmogus su prašymu turi kreiptis į seniūniją, tada Savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti turėtų vykti į vietą, apžiūrėti, įvertinti ir apskaičiuoti žalą. Atlyginti nuostolius tarsi turėtų tos vietovės medžiotojų būrelis. Tačiau, anot J. Šumino, praktiškai yra keliama daug reikalavimų miško apsaugai, tad gauti kompensaciją nebus lengva.
Anot miškininko, žmogus pirmiausia turėtų susirasti teisės aktus ir įvertinti, ar miškas, jo priežiūra ir nuostoliai atitinka jų reikalavimus.
Įstatymas ir metodikos
Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė patvirtino, kad žalos atlyginimas už mišką egzistuoja, jis numatytas Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje. Pasak S. Balčiūnienės, žala atlyginama, jei pagal metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų. Esant mažesniems pažeidimams, žala neskaičiuojama.
Dar vienas labai svarbus momentas – miško savininkas privalo taikyti miško apsaugos priemones, numatytas Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, arba repelentus.
„Jei komisija atvažiuos ir pamatys, kad nebuvo taikomos apsaugos priemonės arba repelentai, žala irgi nebus skaičiuojama“, – sakė S. Balčiūnienė. Anot vedėjos, pastebėjęs žalą savininkas per tris dienas privalo pranešti medžioklės plotų naudotojui ir raštiškai informuoti per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
„Informavimas per šią sistemą yra naujovė. Jei nepavyksta to padaryti, galima kreiptis į seniūniją, ten padės“, – sakė S. Balčiūnienė.
