
Mano tėvelis ir seneliai sovietinio režimo buvo išplėšti iš namų ir ištremti į Sibirą. Jie patyrė badą, netektis ir baisias represijas. Jų istorija yra mano gyva trauma ir atmintis. Todėl tai, kas neseniai atsirado prie Biržų kultūros centro, man sukėlė ne šiaip liūdesį, o tikrą šoką ir gilų moralinį pasibjaurėjimą. Mūsų kultūros centro kiemelyje pastatytas režisieriaus Boriso Dauguviečio biustas, ant kurio švarko atlapo puikuojasi medalis su paties diktatoriaus, masinių žudynių ir lietuvių tautos genocido architekto – Josifo Stalino – veidu.
Suprantu, kad paminklas sukurtas giliu sovietmečiu (1955 m.) ir yra įtrauktas į kultūros vertybių paveldo registrą, todėl savivaldybė negali tiesiog imti ir nupjauti to medalio. Tačiau laisvoje šalyje tokie simboliai negali reprezentuoti mūsų miesto viešųjų erdvių! Tai tiesiogiai žeidžia visų tremtinių, politinių kalinių ir jų vaikų orumą.
Ar pats režisierius šiandien didžiuotųsi tokiu savo atvaizdu? Tikrai ne.
Aš netylėsiu ir kviečiu jus nelikti abejingus. Inicijuoju oficialų piliečių kreipimąsi į Biržų rajono savivaldybę ir Desovietizacijos komisiją. Reikalaujame ne gadinti kultūros vertybę, o iškelti šį biustą iš viešosios erdvės į muziejinę-edukacinę aplinką, kur Stalino atvaizdas būtų vertinamas kaip istorinė trauma, o ne miesto puošmena.
Pasidalykite šiuo įrašu su savo draugais ir kaimynais biržiečiais. Parodykime, kad mums rūpi mūsų pilietinė moralė ir istorinė atmintis!
Kaip galite prisidėti? Pasirašykite (nuoroda po peticija Vigilijos Frankienės FB profilyje).
Renku ir fizinius parašus po oficialiu prašymu. Jei norite pasirašyti arba padėti rinkti parašus savo aplinkoje, parašykite man asmeninę žinutę (vigilijap@gmail.com).
Ačiū visiems, kurie nelieka abejingi. Saugokime savo laisvę nuo jos budelių veidų mūsų gatvėse.
Vigilija Frankienė

