Savivaldybininkai nesiima rimtų ir atsakingų sprendimų, kad pinigai nebūtų švaistomi tuščių mokyklos patalpų šildymui. Jie kažkodėl linkę dairytis į kaimo bendruomenę, nors pastarajai rūpintis mokyklos pastatu nepriklauso.
Rajono vadovai skelbia apie būtinas energijos taupymo akcijas, artėjant itin brangiam šildymo sezonui.
Mažėjant mokinių skaičiui, į kaimuose esančias švietimo įstaigų patalpas keliamos kitos savivaldybės įstaigos. Po vienu stogu jas išlaikyti pigiau. Taip daroma Kratiškiuose ir Nemunėlio Radviliškyje.
Skaitytojai susidomėjo, kaip bus elgiamasi su Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos Pačeriaukštės Petro Poškus pradinio ugdymo ir daugiafunkcinio centro patalpomis.
„Ten patalpos didelės, o vaikų mažai. Ir ko norėti, jei net pati kaimo bendruomenės pirmininkė vaikus vežioja į Biržuose esančią ugdymo įstaigą“, – svarstė į redakciją kreipęsi gyventojai.
Tikisi įveiklinimo iš bendruomenės
Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Eugenijaus Januševičiaus duomenimis, šiuo metu Pačeriaukštėje mokosi 8 pradinukai, 9 ikimokyklinukai ir 3 priešmokyklinukai.
Tuo tarpu mokyklos (dabar – daugiafunkcio centro) pastatas didžiulis – trijų aukštų su sporto sale.
Vedėjas sutiko, kad mokinių labai nedaug, o pradinukų klasės komplektas išvis „ant ribos“. Jei bent vienas vaikas išeitų, neliktų ir pradinės klasės.
E. Januševičius svarstė, kad daug tėvų vaikus išveža į kitas mokyklas. Tą daro ir pati kaimo bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė.
„Kodėl – reikia jos paklausti“, – sakė E. Januševičius.
Vedėjas ir dėl mokyklos patalpų naudojimo buvo linkęs rodyti į kaimo bendruomenę. Anot jo, „kai buvo pradinis pokalbis, bendruomenė turėjo daug planų patalpas įveiklinti. Bet ji nutilo“.
Bendras reikalas?
Už švietimą atsakinga Biržų rajono mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė sakė, kad neseniai su E. Januševičiumi ji lankėsi Pačeriaukštėje. Daugiafunkcio centro pastato trečiajame aukšte šildymas bus arba stipriai sumažintas, arba visiškai atjungtas.
Bibliotekos filialas iš trečiojo aukšto kelsis į antrąjį aukštą.
„Kol kas daugiau nieko neįkeliame. Medicinos punkto darbuotoja, kiek žinau, važinėja. Daugiau nėra kam keltis“, – sakė A. Garšvaitė.
Vicemerė svarstė, kad į patalpas galėtų ateiti Pačeriaukštės kaimo bendruomenė.
Paprieštaravus, kad bendruomenė nėra savivaldybės įsteigta, kuri turėtų rūpintis mokyklos patalpų išlaikymu, o apšildyti tokį didelį mokyklos pastatą dėl 20 vaikų gal ir neverta, A. Garšvaitė atsakė: „Ne dėl 20, truputį daugiau“.
Mero pavaduotoja svarstė, kad daug kas neverta. Bet, anot jos, šildyti kad ir tuščias patalpas yra „bendras reikalas“.
Ji nemano, kad gal būtų racionalu viską sukelti į pirmąjį pastato aukštą ir prisukti šildymą ir antrajame aukšte.
Pašnekovė minėjo, kad situacija Pačeriaukštėje esantį „dar nieko“. Ateinančiais metais reikės spręsti, kaip pasielgti su dar didesniu Pabiržės mokyklos pastatu. Šiuo metu, be dviejų pradinių, čia yra dar 8 ir 10 klasės. O kaip bus kitąmet, neaišku.
„Idealu būtų visas įstaigas po vienu stogu sukelti, bet kai reikia realiai daryti, žmonės pasipriešina“,- sakė A. Garšvaitė.
Pasak jos, būtų smagiau, jei būtų kalbama, kad reikėtų kokiame nors kaime naujos mokyklos, nes daugėja jaunų šeimų ir vaikų. Deja, realybė kita – tenka kalbėti apie esamų uždarymą, nes nėra vaikų.
Steigs senelių globos namus arba ne
Kokia yra buvusios Biržų rajono tarybos narės, aktyvios Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininkės Editos Čepokienės pozicija?
„Planų turime daug. Bet pirmiausia reikia pabaigti Pačeriaukštės SPA projektą su masažinėmis lovomis, tik tuomet galime imtis kito“, – kalbėjo E. Čepokienė.
Versli bendruomenė yra įsigijusi masažinių lovų. Jos laikinai pastatytos kultūros centro pastate, yra nuomojamos. Bendruomenė šiuo metu už skirtas projekto lėšas remontuoja savivaldybei priklausantį butą. Į jį bus perkeltos masažinės lovos, kuriose galės pasilepinti visi norintys.
Pagal planus šis projektas turi būti baigtas įgyvendinti ateinančių metų gegužės 31 dieną. Tačiau bendruomenė tikisi jį paskubinti iki Naujųjų metų.
„Kai tik šį baigsime, rengsime naują projektą. Jis numatytas įgyvendinti mokyklos patalpose. Tikimės, kad jos bus šildomos, nes jei bent metus pastatas stovi neapkūrenamas, žinome, kas su juo nutinka“, – sakė E. Čepokienė.
Bendruomenė mokyklos patalpose planuotų įkurti senelių globos ar savarankiško gyvenimo namus. Tačiau sprendimai priklausys ir nuo Vietos veiklos grupės pozicijos.
Pačeriaukštiečiai yra lankęsi kituose rajonuose, kur verslios bendruomenės yra įsirengusios sporto, šarvojimo sales, žaidimų kambarius.
„Bet kokiu atveju be valdžios palaikymo ir dalinio finansavimo mums vieniems nepavyks. Mes nepajėgūs apšildyti viso mokyklos pastato“, – įsitikinusi E. Čepokienė.
Ji sakė jau kelerius metus kartojusi esamai ir buvusiai valdžiai, kad reikėtų iš anksto numatyti, kas bus likusiose tuščiose mokyklos patalpose. „Atrodo, niekas, išskyrus bendruomenę, nėra suinteresuotas pastato įveiklinimu“, – kalbėjo pašnekovė.
Kodėl vesti vaikus ten, kur blogiau?
E. Čepokienė turi nuomonę ir dėl mokyklos patalpose veikiančio vaikų darželio.
Jau prieš kelerius metus ji surinko parašus tėvų, kurie planuotų vaikus leisti į Pačeriaukštėje įkurtą vaikų darželį. Pasirašė 26 tėvai. Buvo prašoma įsteigti dvi grupes skirtingo amžiaus vaikams.
Tačiau panašu, kad surinkti parašai kažkur stalčiuose dingo. Ilgą laiką Pačeriaukštėje nebuvo visą dieną veikiančios darželio grupės. Tai buvo nepatogu dirbantiems tėvams.
Bendruomenės pirmininkė stebėjosi, kad steigiant naują grupę vaikams miegoti buvo suvežtos iš uždaromų mokyklų senos, žiurkių apgraužtos lovytės ir čiužiniai.
E. Čepokienė sakė, kad tikrai yra priežasčių, kodėl kaimo žmonės neleidžia vaikų į šalia esančią ugdymo įstaigą. Ji pati irgi savo ikimokyklinukus vaikus užrašė į mieste esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
„Esu mokyklos priešė, kad nevedu savo vaikų į mokyklą. Bet aš vedu vaikus ten, kur yra geriau. Be to, negaliu vesti vaikų į vieną grupę, kur skirtingo amžiaus vaikai“, – kalbėjo kaimo bendruomenė pirmininkė.
Moteris sakė bet kada savo vaikus galėtų išvesti iš mieste esančios ugdymo įstaigos į Pačeriaukštę. Juk jai geriau būtų per penkias minutes atvesti vaikus į darželį, o ne kasdien sukarti po 60 kilometrų.
„Bet čia turėtų būti grupės pagal amžių ir ne prastesnė buitis nei mieste esančioje ugdymo įstaigoje. Be to, darželio grupės turėtų dirbti ir per vasarą, kas aktualu dirbančiam žmogui. O dabar – kodėl aš vaikus turiu vesti kur yra blogiau, o ne kur geriau?“, – aiškino bendruomenės pirmininkė.
