2022 metų balandžio 9 – oji, šeštadienis – diena, kai į Biržų pilį nuo pat ryto nenutrūkstamu srautu plūdo žmonės, norėję atsisveikinti su Ukrainoje nužudytu 45 metų režisieriumi Mantu Kvedaravičiumi.
„Žinia apie šią mirtį – žaizda“, – rašė profesorius Vytautas Landsbergis.
Atsisveikinti su į gimtinę karste grįžusiu neeilinio talento bebaimiu kūrėju, atiduoti pagarbą jo atminimui, pareikšti užuojautą artimiesiems ėjo bičiuliai, giminės, režisierių pažinoję ar tik apie jo darbus girdėję biržiečiai, žinomi kultūros pasaulio ir geros valios žmonės. Visi sunkiai tramdė jaudulį, rinko žodžius, neslėpė ašarų.
Ukrainoje nužudyto režisieriaus išlydėti atvykę kultūros žmonės pabrėžė kūrėjo drąsą ir etiką. Jų teigimu, į rusų apsiaustą Mariupolį M. Kvedaravičių gynė padorumo ir pareigos jausmas – apie šį miestą filmą sukūręs menininkas jautė pareigą suprasti ir apsaugoti karo zonoje atsidūrusius žmones.
Su M. Kvedaravičiumi jo gimtuosiuose Biržuose atsisveikino ir viena žinomiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų Giedrė Žickytė, žinią apie M. Kvedaravičiaus mirtį vadinusi siaubinga netektimi Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ apie karo fronte gyvenančią ukrainiečių šeimą prodiuserė G. Žickytė Biržų pilyje buvo su vyru – iš Maskvos atšauktu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Eitvydu Bajarūnu.
Su Mantu jo gimtuosiuose Biržuose atsisveikino poetams ir batsiuviams dedikuoto bei „tylia tragedija“ vadinamo M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prodiuserė Uljana Kim, kiti kino kūrėjai, Manto kolegos, bičiuliai.
„Aš manau, kad ir Lietuvoje, ir Ukrainoje jis bus prisimintas visą laiką, nes jis padarė didelius darbus, buvo didelis žmogus ir jis neišeis, nes jis turi pasilikt“. Tai žinomo režisieriaus, kino prodiuserio Stasio Baltakio mintys apie M. Kvedaravičių.
Iš karo siaubiamo miesto grįžo karste
2016 metais sukūręs tarptautinius apdovanojimus pelniusį filmą „Mariupolis“ Mantas į Mariupolį vėl grįžo prieš kelias savaites. Režisierius fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas. Tačiau Mariupolyje nutrūko paties režisieriaus gyvenimo istorija. Mantą sušaudė rusų kariai.
Atsisveikinti su Ukrainoje nužudytu M. Kvedaravičiumi į Biržus buvo atvykę Oksfordo ir Kembridžo universitetų bendramoksliai, pagarbą atidavė ukrainiečių, čečėnų ir kitų tautybių žmonės. Jie Mantą vadino didvyriu, sukūrusiu filmą apie dabar jau sunaikintą miestą ir gelbėjusiu jo gyventojus iš karo siaubo. „Jis amžinai liks su mumis“, – kalbėjo Mariupolyje gyvenę žmonės.
Tarp atsisveikinti atvykusių ukrainiečių buvo ir moteris, kurios giminaitis buvo paskutinis, kurį Mantas spėjo išgelbėti.
Biržuose buvo ir Manto sužadėtinė Hanna Bilobrova, kuri rizikuodama gyvybe kelias paras Mariupolyje ieškojo jo kūno, kad galėtų parvežti į Lietuvą.
„Reikia stengtis kovoti už tiesą, kad visas pasaulis sužinotų, jog mano vyras žuvo, tačiau iš karo jis grįžta gyvas žmonių atmintyje… Jį nužudė žmonės, nepasakosiu konkrečiai, kol nėra ekspertų išvadų.
Bet aš kovosiu, kad visas pasaulis sužinotų, kas vyksta Mariupolyje, jis už tai kovojo“, – kalbėjo Hana, kurios pastangos rasti ir parvežti sužadėtinio ir bendražygio kūną – tikras žygdarbis. Jai pavyko parvežti ir M. Kvedaravičiaus nufilmuotus vaizdus. Moteris sako tęsianti jo darbus ir ketinanti kurti filmo apie Mariupolį antrąją dalį.
„Iš kur šioje mažutėje moteryje tiek jėgos ir drąsos? Mes turime jai nusilenkti už tai, ką ji padarė“, – sakė raudanti biržietė Regina.
Biržiečiai lenkėsi ir Manto tėvams – mylimiems Biržuose gydytojams, dėkodami už sūnų. Lenkėsi Manto sūnaus Samuelio, dukters Tėjos ir jų motinos Laimos skausmui.
Pagarba didvyriui
Prie salės, kur buvo pašarvotas M. Kvedaravičius, buvo pakabintas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užuojautos laiško vertimas lietuvių kalba. Salėje užuojautos tekstą garsiai perskaitė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.
„Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste. Esu įsitikinęs, kad Mantas Kvedaravičius, įžymus Lietuvos žemės sūnus, pasirinkęs drąsų kelią tarnauti Tiesai ir Žodžio Laisvei, amžinai gyvens mūsų širdyse“, – užuojautos laiške cituojamas Ukrainos prezidentas. V. Zelenskis laiške išreiškia viltį, kad M. Kvedaravičiaus gyvenimas, jo meninis palikimas ir pasiaukojimas įkvėps ir kitus saugoti svarbiausius dalykus – tiesą, laisvę ir teisingumą.
Premjerės Ingridos Šimonytės užuojautą M. Kvedaravičiaus artimiesiems ir atsisveikinimo gėles perdavė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
Ji taip pat pranešė, kad pilies salėje skambėjusi biržiečio Manto Makricko suburto styginių kvarteto „Archi Quartett“ muzika – rajono savivaldybės ir visų biržiečių pagarbos išraiška.
Pasak I. Varzienės, Mantas Kvedaravičius biržiečių atmintyje išliks kaip jų žemės vaikas ir didvyris. Mantui Kvedaravičiui bus suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. Ketinama pervadinti Vytauto Montvilos gatvę Manto Kvedaravičiaus vardu.
„Šitas virsmas, mano galva, yra itin svarbus todėl, kad tie patys okupantai, kuriuos šlovino Vytautas Montvila, tie patys nužudė Mantą Kvedaravičių“, – kalbėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
Po atsisveikinimo žuvusiojo kūnas išlydėtas kremuoti. Apie laidotuves žino tik artimieji.
Dėl Manto Kvedaravičiaus žūties ir Rusijos nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
