Ančiškių bendruomenėje svečiavosi tradicinio amato meistrė Zita Kumpelienė. Ji į Ančiškių bendruomenės namus atsivežė nedidelių audimo staklių, skietelių, siūlų, ančiškietėms pristatė dvinyčio audimo, juostų pynimo pradmenis, demonstravo jau nuaustų dvinyčių audinių, pintų, austų, vytinių juostų pavyzdžius.
Anksčiau ančiškietės kartu su tradicinio amato meistre dirbo su šiaudais, mokėsi gaminti sodus, šiaudinius žaislus. Šį kartą moterys kibo į audimo ir juostų pynimo veiklas.
Edukatorė paaiškino, kad dvinytis audinys yra pats paprasčiausias audimo būdas. Tokiu būdu pirmojo tūkstantmečio pradžioje buvo audžiami paprasti audiniai, dvinyčio audimo balintos drobės buvo naudojamos šventadieniniams marškiniams, baltoms prijuostėms.
Dvinyčiu audimu labiausiai susidomėjo Dalia Levanienė. Užsiėmimo metu ji baigė austi paruoštą audinį. Amato meistrė paaiškino ir parodė, kaip užbaigti audimą, kaip išimti iš staklių baigtą audinį, kaip dailiai sutvarkyti audinio galus. Po užsiėmimo gerai nusiteikusios moterys demonstravo dvinyčio audinio darbus, nupintas juostas sudėjo į parodėlę.
Šis edukacinis užsiėmimas – gražus dviejų bendruomenių (Vabalninko ir Ančiškių) bendradarbiavimo pavyzdys. Bendrystės tiltą tarp bendruomenių tiesia tradicinio amato meistrė Zita Kumpelienė.
