Socialinio vystymo komitetas bei visi jo darbą norintys stebėti politikai ketvirtadienį klausėsi medikų aiškinimo, kad Biržų krašte sveikatos priežiūros reikalai klostosi gerai. Politikų neįtikino netgi Panevėžyje ligoninėje su vienerių metų kūdikiu gulinčios kolegės liudijimas apie tikrąją padėtį. Tačiau su ja, kaip buvo galima suprasti iš posėdžio dalyvių, esą susiduria tik medikų kantrybę sekinančios irzlios mamytės ir gerų automobilių pasiekti geriausias šalies ligonines neturintys tėveliai. O turėtų jie patys skubėti gydytis kitur, nepykdydami biržiečių medikų ir politikų. Nes Biržuose beveik nėra kam gydyti vaikų, o daktarai labai nori operuoti. Ir jų brangiai vertinamos paslaugos skirtos ne privačiam interesui, o ligoninės išlikimo labui. Svarbu, kad tik „tie 15 vaikų neužkrėstų Ginekologijos ir Chirurgijos skyrių“.
Reforma dar nevyksta, krypties rajone nėra, skaičiuojamas tik pinigų poreikis
Posėdyje Biržų rajono savivaldybės vadovų bei atsakingų administracijos asmenų pozicija dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos buvo aiški. Jų lūpomis savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komitete iš esmės tik patvirtinta, kad jokia reforma dar nevyksta ir nežinia kada vyks. Kalbėta, kad kol kas renkama ir
Sveikatos apsaugos ministerijai siunčiama tik informacija apie pinigus, kurių tikimasi gauti iš viso šaliai numatyto 800 mln. eurų katilo.
Kad jų gautume, reikia kažką daryti – „reformuoti“, pertvarkyti ar uždaryti. Konkrečius veiksmus ir žmonėms svarbių paslaugų poreikį turi nustatyti ne ministerija, o savivaldybė. Ministerija tik akcentuojanti reformos prioritetų kryptį – ambulatorinių paslaugų plėtrą.
Pasak rajono ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, plėsti žadama ambulatorines paslaugas. Kas Biržų sveikatos sistemoje bus uždaroma, neįvardijama. Tik kelis sykius pakartota, kad ligoninės ir poliklinikos niekas nejungs, o ligoninės Chirurgijos skyrius liks. Kad nebeliks Vaikų ligų skyriaus (jam skirtų pinigų nėra ir ministerijai skirtose lentelėse), garsiai neištarta.
„Kur mes einame?“ – kelis sykius klausė opozicijoje dirbantis „valstietis“ Tomas Četvergas, pasigedęs bendros rajono politikų pozicijos ir sveikatos priežiūros sistemos vizijos bei aiškios informacijos. Dabar į viešumą patenkančios žinios, pasak T. Četvergo, yra kintančios, prieštaringos ir neaiškios.
Už sveikatos sritį atsakinga mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė tikino, kad informacija teikiama, jos yra daug ir aiškumo netrūksta. Tokios nuomonės laikėsi ir kiti savivaldybės atstovai – meras Vytas Jareckas, administracijos direktorė Irutė Varzienė, savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius.
Kas laukia biržiečių vaikų?
Meras Biržuose vykusios pilietinės akcijos metu sakė, kad Vaikų ligų skyrius bus išsaugotas. Vaikų gydymu tada atrodė susirūpinusios ir mero pavaduotoja bei savivaldybės administracijos direktorė. Komiteto posėdyje medikai (ligoninės direktorius Petras Bimba ir tarybos narys Dalius Jakubėnas) kartojo, kad ministerija nepasakanti, kiek rajonui duos pinigų. Iš kalbų esą girdima, jog regionams gali tekti tik 112 mln. Iš politikams pateiktų pinigų poreikio lentelės matyti, kad Biržuose Vaikų ligų skyriaus nenumatoma – planuojamos tik dienos skyriaus paslaugos. Yra ir Chirurgijos dienos skyrius. Sykiu bus stengiamasi išsaugoti ir stacionarų Chirurgijos skyrių, dėl kurio daug argumentų išsakė gydytojas politikas D. Jakubėnas. Jis kalbėjo ir apie pinigus, ir apie puikius Biržų chirurgus bei rajono pasididžiavimą – mokslų daktarą Olgertą Kvedaravičių. Tokio esą neturintys kiti rajonai, o ypač – konservatorių proteguojamas Pasvalys. Apie Chirurgijos skyriaus svarbą kalbėta daug.
Tuo tarpu netgi po rezonansinio įvykio, kai ligoninės Priėmimo skyriuje atsisakyta apžiūrėti vaiką, politikų komiteto posėdyje apie vaikus kalbėti visi vengė.
Tada tarybos narė Stasė Eitavičienė paprašė tiesiai pasakyti, kaip Biržų ligoninėje bus teikiama pagalba vaikams.
Ligoninės direktorius P. Bimba tvirtino, kad budės pediatrė Marija Valaitienė, kuri prireikus galės konsultuoti gydytojus terapeutus. Prireikus vaikai bus vežami į Rokiškį ar Panevėžį. Ypatingais atvejais vaikai bus gelbėjami ir ligoninės Reanimacijos skyriuje.
Klausimas, ar vienintelė budinti pediatrė gali užtikrinti pagalbą vaikams, liko atviras. Kaip ir klausimas, ar tikrai visi budintys terapeutai (vidaus ligų gydytojai) sutiks priimti vaikus.
Gydytojas D. Jakubėnas aiškino, kad minėti gydytojai yra plataus profilio ir gali vaikus priimti. Kitokią informaciją iš medikų girdėjusi opozicinės „valstiečių“ frakcijos narė S. Eitavičienė tuo abejojo. Ji sakė žinanti, kad vaikus ir suaugusius kvalifikuotai galintys aptarnauti tik šeimos gydytojai. Politikė klausė, kiek ligoninėje yra budinčių šeimos gydytojų. Atsakymas buvo, kad budinčių šeimos gydytojų ligoninėje nėra.
Iš medikų skambant, kad dėl vaikų gydymo ir pagalbos jiems teikimo esą Biržuose viskas gerai, prabilo tarybos narė „valstietė“ Edita Čepokienė. Ji į posėdį įsijungė iš ligoninės, kurioje guli su vienerių metukų kūdikiu.
Apie tikrąją padėtį ir pagalbą vaikams
„Šiuo metu esu Panevėžio ligoninėje Vaikų skyriuje (stacionare) su savo mažiuku. Tai nesakykite, kad nėra skundų ir kad jokių problemų nėra. Jūs kuo puikiausiai siunčiate mūsų vaikus į Rokiškį ar Panevėžį, nes rajone problemų yra daug ir aš nesuprantu, kaip jūs jų nematot. Kadangi su vienu vaiku turiu gulėti, kitas vaikas, kuris lygiai taip pat kosti, lygiai taip pat serga, yra be mamos priežiūros arba paliktas su kažkuo. Ir jūsų visas paaiškinimas, kuris vyksta dabar, man yra truputėlį absurdas, nes aš jums galiu papasakoti, ką patyriau. Juk aš ir vakar jums skambinau ir sakiau: „Mano vaikai karščiuoja, mano vaikai kosti kaip garvežiai. Ką man daryti?“.
Atsakymas buvo toks: „Skambinkit į vaikų registratūrą, tada vaikų registratūra pasikels vaikų korteles, o tada, kai galės, daktarė jums atskambins, pasišnekės ir tada galbūt vaiką pasižiūrės. Bet, žinokit, jeigu jūsų vaikai karščiuoja, tai jūs turėtumėt atvažiuoti darbo dieną apie 11 val. į Karščiavimo centrą, o daktarė jūsų dirba tiktai po pietų“.
Aš klausau ir nežinau – tai ką man daryti?! Karščiavimo kažkoks centras… daktarė tiktai po pietų… Na, gerai, skambinu aš į jūsų tą poliklinikos vaikų skyrių. Man pasako: „Visi gydytojai šiuo metu yra užimti, tačiau mes jūsų numerį išsisaugosime ir jums perskambinsime“. Ligi šiol nesulaukiau jokio skambučio, kad pasikeltų mano vaiko ligos korteles ir kad man kas nors paskambintų. Tai ką aš darau? Skambinu 112. Štai, kur mes dabar turime kreiptis – nebe į mūsų Biržų ligoninę, nebe į mūsų polikliniką, o pagalbos telefonu 112. Nes tada pas mus atvažiuos, paims, veš. Jūs pasakykite man dabar, kodėl pas mus nėra stacionaro Biržuose? Jūs dabar sakote, kad nesulaukiate jokių pasiūlymų. Tada aš dar kartą pakartosiu, ką sakiau tarybos posėdžio metu – aš siūlau palikti vaikų stacionarą Biržų rajone, o jeigu jums labai reikia uždaryti kažkokį skyrių arba kad kažkurio stacionaro nebūtų, tuomet, prašau – Ginekologijos skyrių.
Aš sakiau – mes, nėščios mamytės, galime visos išvažiuoti ir gulėti Rokišky, Panevėžyje… Ir negausit jokių nusiskundimų – gulėsim ir pilvukus glostysim, gausim kokybiškas paslaugas. Tačiau mūsų vaikai turi būti šalia mūsų. Ir tėvai neturi važinėti toliausiai į Rokiškį (ir lygiai taip pat – ne į Panevėžį!), kur net kelių nesugeba normaliai nuvalyti! Ar jūs matėte, kokie keliai į Rokiškį važiuot? Reikia žmogiškumo turėt!“ – su ašaromis kalbėjo tarybos narė apie tikrąją situaciją ir prašė į posėdžio protokolą įtraukti jos siūlymą dėl Vaikų ligų skyriaus išsaugojimo.
Važiuokit, kas galit, tolyn nuo Biržų?
Kolegės liudijimas, atrodo, nepadarė įspūdžio politikams, nekalbant jau apie medikus. Ligoninės direktorius P. Bimba atvirai dėstė neleisiantis, kad gresiant pandemijai keli vaikai užkrėstų Ginekologijos ar Chirurgijos skyrius. Tokia reakcija buvo į siūlymą galimai pusė Ginekologijos skyriaus skirti gydymui vaikų, kuriems nereikia aukštesnio lygio specialistų pagalbos.
Politikai patikėjo, kad Biržuose nėra (ir nebus?) vaikus galinčių gydyti medikų.
Dėl to neva kalta ministerija ir neaiški politika. Lėšos, skirtos specialistų pritraukimui, taip pat nepadėsiančios. Gydytojai esą į provinciją nevažiuotų ir už didelius pinigus. Tą tvirtino ir apie savo seserį kalbėjęs savivaldybės gydytojas K. Knizikevičius. Jo sesė gydytoja gyvenimą kurianti Kaune.
Savivaldybės gydytojo, trijų vaikų tėvo, manymu, jokios kvalifikuotos pagalbos vaikams Biržuose nei Panevėžyje nėra. Jis tuo įsitikinęs, nes pusantro mėnesio ieškantis pagalbos pokovidiniu sindromu sergančiam savo vaikui.
Pasak K. Knizikevičiaus, visi, kas gali, turi pagalbos ieškoti didžiosiose šalies ligoninėse. Anot jo, vaikai turi du tėvus, todėl vienas jų gali dirbti, o kitas su vaiku būti gydymo įstaigoje kitame mieste.
Liberalas Mantas Visockas antrino, kad šiais laikais niekas nebevažinėja „žiguliais“, o turi gerus automobilius ir gali vaikus nuvežti į kitus miestus. O ir greitosios jau nebesančios „seni trantai“.
Panašiai kalbėjo ir verslininkas socialdemokratas Audrius Jukna. Jis ir pats esą savo vaikų negydęs rajono, kuriame anksčiau gyveno, ligoninėse.
Tačiau Dalius Drevinskas pridūrė, kad patys biržiečiai sumenkino savo rajono ligoninę, daugybę metų vaikus siųsdami į kitus miestus.
„Vežk, Daliuk, savo vaikus iš čia“, – taip, pasak politiko Daliaus Drevinsko, jau seniai jis girdėjęs iš garbaus ir tituluoto Biržų gydytojo traumatologo. Anot tarybos nario, dėl tokio medikų požiūrio žmonės ligonine jau seniai nusivylę.
Tokiais prisipažinimais ir pripažinimais, kad Biržuose vaikų gydymui šansų (personalo) nėra, komitetas atmetė E. Čepokienės siūlymą.
Noras, kad požiūryje į ligonius niekas nesikeistų, pildosi?
Lyg ore pakibo jaunos motinos E. Čepokienės kalbėjimas ir klausimas, kokią viziją turi rajonas, atsisakantis rūpintis jaunų šeimų ir jų vaikų gyvenimo sąlygomis. Pati tarybos narė su šeima iš Kauno į Biržų kraštą atvažiavusi galvodama apie vaikus, galimybę jiems augti „ne ant asfalto“. Moteris džiaugėsi vyresniojo vaiko ugdymu, puikiu darželiu „Genys“. Tačiau medikų ir politikų požiūris į tai, kas vyksta rajono sveikatos priežiūros srityje, ją stulbina.
Medikai transliavo nuostatą, kad rajone dėl sveikatos priežiūros viskas neva gerai, kad vaikai bei suaugusieji gauna pagalbą ir keisti nieko nereikia. Tada buvusi vicemerė S. Eitavičienė priminė epizodą iš buvusio konkurso į ligoninės direktoriaus pareigas. Tai buvę gal prieš dešimtmetį. Konkurso komisijoje, anot sveikatos ir socialinę sritį kuravusios S. Eitavičienės, buvęs dabar posėdyje minėtas garbus ligoninės traumatologas. Jis davęs aukščiausią balą pretendentui – dabar jau buvusiam ligoninės vadovui, kad šio dėka niekas nesikeistų.
„Dabar pas mus aukso amžius“, – tikinęs gydytojas. Panašu, kad tas „auksinis amžius“ kai kam iš medikų tęsiasi iki šiol. Ką apie tai galvoja žmonės, turi žinoti jų rinkti politikai.
