Įvyko viešasis projektinių pasiūlymų dėl LIDL statybos svarstymas su visuomene.
Viešasis susirinkimas, kuriame pristatytas projektinis pasiūlymas dėl parduotuvės J. Basanavičiaus g. 3 statybos, vyko rugsėjo 12 dieną.
Susirinkimui pirmininkavo ir į klausimus atsakinėjo projekto vadovas architektas Viktoras Gricius. Jam talkino kolegė – susirinkimo sekretorė Dovilė Versockaitė. Ji informavo, kad iki viešojo susirinkimo pradžios raštu gauti 5 pasiūlymai – 4 iš fizinių asmenų ir 1 iš Savivaldybės.
„Vėliau pasakysime, ar į pateiktus pasiūlymus atsižvelgta arba kodėl neatsižvelgta. Į raštu gautus klausimus bus išsamiai atsakyta per 5 darbo dienas“, – informavo D. Versockaitė.
Susirinkimas truko beveik pusantros valandos. Jo metu pristatyti projektiniai sprendiniai, atsakinėta į klausimus ir komentarus.
Istorinis užstatymas suardytas sovietmečiu
Pasak architekto V. Griciaus, rengiant projektą stengtasi į kontekstą pažiūrėti plačiau, išanalizuoti esamą urbanistinę situaciją. Atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai bei giluminės geologijos ir istoriniai tyrimai. „Istoriškai šioje centrinėje dalyje vyravo perimetrinis užstatymas, kuris šiuo metu yra suardytas. Pateiktoje schemoje aiškiai matosi, kad jis suardytas sovietmečiu su Biržų kultūros centru“, – kalbėjo architektas.
Sklype, kur dabar yra autobusų stotis ir turgaus paviljonas, stengiamasi nesuardyti urbanistinės struktūros ir ją papildyti. Įėjimas į parduotuvę – iš J. Basanavičiaus gatvės. Tarp parduotuvės ir paviljono formuojamas 6 metrų pločio išvažiavimas – įvažiavimas, taip pat siūloma išnaudoti istoriškai susiformavusius įvažiavimus – išvažiavimus iš J. Bielinio gatvės. Parduotuvė būtų vieno aukšto, sklype suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos. Architektas pabrėžė, kad šiuo metu, nors sklype veikia paviljonas ir turgavietė, sklype parkavimo vietų nėra.
Siūloma sutvarkyti ne tik statytojui priklausantį sklypą, bet ir sklypo prieigas šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, kurioje yra įsiterpusi laisva nesuformuota valstybinė žemė, taip užtikrinti servitutinį pravažiavimą, numatyti papildomas parkavimo vietas bei papildomus želdinius. J. Bielinio gatvėje siūloma platinti pėsčiųjų ir dviračių taką.
Mažiausia tinklo parduotuvė – ne angaras ir ne daržinė
Biržuose projektuojama parduotuvė kompaktinio tūrio ir, ko gero, pati mažiausia tinklo parduotuvė. Dėl to, kad atsižvelgiama į sklypo dydį, teritoriją. Pastato aukštis – 8 metrai. Tokio aukščio statomi ir individualūs namai. Pats turgaus paviljonas yra aukštesnis. Šio projekto sprendiniais paviljono klausimas nesprendžiamas, jis bus vystomas ar tvarkomas antru etapu.
„Imituoti senovės tikrai nesiekiame, stengiamės, kad tai nebūtų angaras ar daržinė“, – sakė apie projektą architektas.
Sklype yra kioskas, kurį numatyta griauti, yra ir neregistruotų kilnojamų daiktų – prekybinių paviljonų, kurie bus demontuoti. Yra įregistruotas kiemo statinys – kiemo danga, kuri dabar avarinės būklės, ir kiemo aptvėrimas. Šituos statinius taip pat numatoma išardyti. Jokių tvorų, juosiančių sklypą, nebus. Laisvoje valstybinėje žemėje numatoma įrengti praėjimo taką nuo autobusų stoties iki parduotuvės.
Nori linksmesnių spalvų, arkų ir stogelių
Buvo atsakyta į klausimus bei pasiūlymus, raštu gautus prieš viešą svarstymą.
Norėčiau, kad parduotuvė būtų linksmesnės spalvos, ne pilkos „nūdnos“ spalvos. Gal galima priderinti prie esamų spalvų?
Atsakyta, kad nenorėta akcentuoti šio pastato kaip pagrindinio, ryškaus, kad jis nebūtų „pats pačiausias“.
„Kitas dalykas, mes gyvename ne pietų šalyse, vasara nebūna ilgą laiką, o rudenį ir žiemą medžiai ir jų kamienai būna pilkų atspalvių, tad nenorėta „iškristi iš konteksto“. Siekiame padaryti nuosaikų, ramų“.
Siūlymas pastato fasadą iš J. Basanavičiaus gatvės pusės padengti klinkeriu, mūru, akmeniu ar kitomis medžiagomis, kad jis nebūtą šaltas, pilkas ir metalinis. Norėtų tokio pastato, kai modernumas dera su klasika ir paveldu. Fasadą puošti arkomis, stogeliais ir tai esą būtų nuostabu. Prisegti keli pavyzdžiai, kuriuos siūloma naudoti fasadui.
Architektas akcentavo siekimą projektu neišsiskirti, suteikiant pirmenybę seniems istoriniams pastatams. Imituoti klasiką, architekto manymu, nėra sprendimas.
Kaip gerą spalvinį derinimą ugniagesys pateikia „Iki“ parduotuvę
Fizinis asmuo sako, kad projektavimo stadijoje turi būti atsižvelgta į priešgaisrinius atstumus iki kitų pastatų, nes šalia esantis pastatas yra antros grupės pagal degumą ir tarp jo ir parduotuvės reikės bent 8 metrų atstumo. Pastabas fizinis asmuo rašo kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas. O parduotuvės pastatas jam atrodantis kaip svetimkūnis savo spalva. Prekybos pastatui esą labai tiktų rudos spalvos stogas su lietvamzdžiais. Šalia esantis turgaus paviljonas turi rudą stogą, ruda spalva yra ir Kultūros centro sienų apdailoje… Siūlo pažiūrėti į „Iki“ parduotuvę Biržų centre, nes jo sienos spalvos dera prie šalia esančių pastatų spalvos.
Architektas V. Gricius dėkojo už nuomonę, už pamąstymus, už rūpestį. Dėl atstumo iki gretimų pastatų atsakė, kad atstumai išlaikyti iki sklypo ribos. Pasak architekto, atrodo, kad klausėjas turi mintyje pastatą, kuriame įsikūrusi parduotuvė „Žalia stotelė“. Čia sprendimai bus priimami techninio projekto metu. Šiuo atveju turimi bent trys variantai. „Bet kokiu atveju viskas bus projektuojama teisės aktų nustatyta tvarka ir bus išpildyti visi reikalavimai“, – sakė V. Gricius.
Vienas vilkikas per dieną
Savivaldybė prašo pateikti J. Basanavičiaus, Vytauto ir J. Bielinio gatvių ribojamo kvartalo transporto srautų analizę bei saugumo priemones, kurias savo lėšomis įgyvendins statytojas.
Architekto nuomone, parduotuvės atsiradimas naujų didelių, ypatingų, papildomų transporto srautų nesukurs, nes šiuo metu turgavietėje iš viso nėra automobilių stovėjimo vietų. „Mūsų siūlomi sprendiniai problemą sprendžia, taip pat siūlome sutvarkyti sklypo prieigas. Jei bus poreikis, bus atliekama transporto srautų analizė ir remiantis jos duomenimis bus detalizuojami techninio projekto sprendiniai.
Projektuojantis LIDL tinklui priklausiančias parduotuves architektas teigia, kad, atsakant į klausimą dėl sunkiojo transporto, šio tinklo parduotuvės aptarnaujamos vieną kartą per dieną. Nepagarba būtų sunkųjį transportą įleisti iš aikštės pusės. Į autobusų stotį taip pat įvažiuojama iš J. Bielinio gatvės ir autobusų yra kur kas daugiau nei vienas per dieną.
Savivaldybės rašte prašoma pateikti triukšmo, kurį skleis parduotuvės įrenginiai, analizę ir jo valdymo prevencines priemones.
„Mes visada projektuodami parengiame triukšmo valdymo ataskaitą. Iš ilgametės patirties manau, kad čia problemų nebus. Jeigu matysime kokias indikacijas, jas išspręsime techninėmis priemonėmis“, – sakė architektas. Nenorminio triukšmo parduotuvė tikrai neskleisianti.
Jeigu bus viršijamos leistino triukšmo normos, nebus išduodamas ir statybos leidimas, atsakymą papildė D. Versockaitė. O, pasak architekto, autobusų keliamas triukšmas tikrai esmingesnis negu lengvųjų automobilių ar vieno vilkiko per parą.
Savivaldybės siūlymas – vilkikų eismą nukreipti ne J. Bielinio gatve, o tiesiai į Vytauto gatvę. Atsakyta, kad iš sklypo tiesioginio susisiekimo su Vytauto gatve nėra – skiria autobusų stoties sklypas. Vilkikai J. Bielinio gatvės dalimi, kurioje yra vienpusis eismas, nevažinės, užtikrino projektuotojas.
Savivaldybės rašte pageidaujama ir siūloma, kad statytojo lėšomis būtų atnaujintas šaligatvis iš aikštės pusės iki J. Basanavičiaus g. 7 sklypo bei apšvietimo infrastruktūra.
„Pagal Savivaldybės siūlymą suprantu, kad norima, jog būtų suremontuota gerokai per 100 metrų šaligatvio. Noriu pabrėžti, kad pagal galiojantį Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymą statytojas už kiekvieną užstatomą kvadratinį metrą turės sumokėti infrastruktūros plėtros mokestį ir įrengti reikiamą infrastruktūrą bei perduoti ją Savivaldybei iki pastatų projektinių pasiūlymų teritorijoje užbaigimo. Tai statytojas tam neprieštarauja, bet tai bus turbūt kitas projektas už sklypo ribų.
Savivaldybė: ar skaičiuojant automobilių stovėjimo vietas įvertintas išsaugomas prekybos paviljono pastatas?
„Dabar sklype stovi du prekybinės paskirties pastatai, neturintys jokio norminio parkavimo. Mūsų parduotuvės salės plotas numatomas 1090 kv. metrų, paviljono salės plotas yra apie 235 kv. m. Sudėjus abu prekybinius plotus išeina 1325 kv. metrai prekybinio ploto. Tai pagal STR poreikis yra 44 automobilių stovėjimo vietos, o savo projektiniais sprendiniais siūlome 51 vietą. Ir dar 23 vietas už sklypo ribų. Tai iš viso būtų 74 vietos“,- sakė architektas.
Šiferiu dengtas žalias paviljonas, želdiniai ir žaliasis stogas
Savivaldybės prašymu susirinkimui pateikti ir 3D formato vaizdai iš paukščio skrydžio. Aiškiai matyti pastato tūrio suskaidymas į keletą tūrių ne tik fasado, bet ir aukščio prasme.
Apie numatomas paviljono spalvas atsakyta, kad dabar šiferiu dengto žalios spalvos su raudonu cokoliu paviljono spalvos bus priderintos prie pašto ir autobusų stoties pastato. Detaliau viskas bus pateikta, kai bus derinamas paviljono paprastojo remonto projektas.
Dabar sklype jokių želdinių nėra, tačiau projektuotojai siūlo sutvarkyti ir prieigas.
Kadangi sklype želdinių numatoma tik minimalus plotas, Savivaldybė siūlo apželdinto stogo įrengimo galimybę.
Tokį reikalavimą architektas V. Gricius atmetė, nes reikalavimas, kad sklype žalias plotas užimtų ne mažiau kaip 10 proc. viso ploto, visiškai įvykdytas. O apželdinto stogo įvykdyti negalima, nes pati Savivaldybė reikalavusi šlaitinių stogų.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Silvestras Šimas nesutinka dėl žaliojo stogo atmetimo (vienuolikta pastaba).
„Tai yra iššūkis ir labai dideli kaštai. Labai brangus malonumas statybos ir kaštų prasme. Be estetinio aspekto, yra ir kiti aspektai, tarp kurių – ir finansinis,“- atsakė projekto vadovas.
Anot jo, šis siūlomas parduotuvės statybos projektas – ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. „Tai jau yra dešimtoji projekto versija, nes buvo pateikti trys pasiūlymai, kurie netiko ir buvo koreguoti. Aišku, ne visos vizijos buvo rodytos – juk yra vystytojo norai, Savivaldybės bei kitų institucijų reikalavimai. Tai mes pateikiam versiją, kuria tikime ir kuri, manau, turi teisę gyvuoti“.
K. Isako peticijos analogija
Perskaitytas prieš pat susirinkimą gautas raštas. Jis apie tai, kad viskas, kas susiję su planuojama statyba, buvo slepiama, neskaidru ir t. t. Rašytojas reziumuoja, kad dauguma miesto gyventojų pasisako prieš LIDL statybą senamiestyje. Raštas analogiškas politiko K. Isako rengtai peticijai. Reikalaujama, kad Savivaldybė neišduotų leidimo statybai, apsaugotų smulkųjį verslą ir rajono gyventojų interesus, o LIDL atsisakytų savo planų statyti parduotuvę senamiestyje.
Atsakyta, kad statytojas žemės sklypą valdo nuomos teise ir nuosavybės teise sklype esančius statinius. Galioja parengti detalieji planai, suteikiantys teisę šiame sklype statyti prekybos paskirties pastatą.
Iš susirinkimo metu pateiktų komentarų
Tai vienas prasčiausių projektų, šis svetimkūnis darko miesto architektūrą… Laukiam nesulaukiam darbų pradžios… Būtinas projekto įvykdymas, dabartinė turgaus aikštė primena 60-uosius metus… LIDL įsikūrimas centrinėje aikštėje yra visiška nesąmonė, yra tų sklypų, gali LIDL kurtis prie Rokiškio kelio… Didelio prekybininko atėjimas reiškia dešimties mažų parduotuvėlių mirtį…
Atsakyta, kad teisiškai statytojas turi galimybę sklype statyti parduotuvę. Tą leidžia ir teritorijų planavimo dokumentai. Ar projektiniams pasiūlymams bus pritarta, paaiškės eigoje.
Ar bijoma žmonių ir nebijoma Strasbūro teismo?
Kodėl viešinimas nuotolinis – bijoma žmonių?
Atsakyta, kad tą leidžia teisės aktai. Statytojas tokia galimybe pasinaudojo. Kitose savivaldybėse netgi pageidaujama viešojo svarstymo nuotoliu, kadangi taip galima pasiekti daugiau žmonių.
Ar LIDL žino, kad turgaus žemė kadaise buvo nacionalizuota ir palikuonys dar kovoja dėl jos sugrąžinimo? Kas bus, jei Strasbūro teismas nuspręs grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams? LIDL griaus parduotuvę?
Atsakyta, kad statytojas šiandien žemės sklypą ir jame esančius nuosavybės statinius valdo teisėtai, perėmęs savivaldybės suteiktą teisę iš ankstesnių savininkų. Statytojas nedalyvauja jokiuose teisminiuose procesuose ir nežino apie vykstančius teisminius ginčus.
Į siūlymą parduotuvę statyti Respublikos ir Kilučių sankryžoje neatsižvelgta. Statytojas parduotuvę stato savo valdomame sklype.
Kodėl LIDL nesusitiko su centrinio turgaus prekybininkais, kodėl ignoruojama jų nuomonė? Atsakyta, kad nuomonė neignoruojama, statytojas vykdo viešinimo procedūras. Tam skirtas ir šis viešas svarstymas. Pasak architekto, į gyventojų nuomonę statytojas labai atsižvelgia. Prieš metus, kai buvo paruošti pirmi variantai, mes buvome numatę paviljono pastatą griauti.
Po to sureagavo bendruomenė, buvo reportažai ir per nacionalinį transliuotoją.
Išklausius tų gyventojų ar smulkių verslininkų nuomones buvo priimtas sprendimas – eskizai pakoreguoti ir šiandien į viešąjį svarstymą atėjome su projektiniais pasiūlymais, kuriuose išsaugomas esamas turgaus paviljonas, išsaugomos darbo vietos, o papildomai sklype projektuojame parduotuvę“.
„Tikrai dar niekas nenuspręsta, šiuo metu tik vykdoma viešinimo su visuomene stadija. Po viešinimo procedūrų visa pasiūlymų medžiaga, visi atsakymai visuomenei kartu su viešinimo ataskaita bus pateikti Savivaldybei, kuri turės priimti sprendimą, pritarti projektiniams pasiūlymams. Jei bus nepritarta ir bus gautos esminės pastabos, dėl kurių bus keičiami sprendiniai, viešinimo procedūros su visuomene greičiausiai bus kartojamos.
Ne visi lankytojai turgų pasiekia automobiliais, tai mes kreipiame dėmesį ir į pėsčiųjų takus“.
Didžiausia nepagarba žmonėms, dirbantiems turguje, kurie dėl LIDL atėjimo neteks savo darbo vietų. Ar pagalvota, kur keltis prekybininkams?
Atsakyta, kad lauko prekybai savivaldybė turi sklypą, kuris dabar būna pustuštis… Realiai galimybės prekiauti niekas nesuardo. O patiems pirkėjams bus galima apsispręsti, kur eiti – ar pas smulkų prekybininką į parduotuvę, ar į paviljoną po stogu, ar į atvirą lauko prekybą. Pasirinkimo teisė tik praplatinama.
„Pati Savivaldybė pateikė prašymą, kad mūsų projektą apsvarstytų regioninė architektų taryba. Savivaldybė tą daro norėdama įsitikinti šio projekto sprendiniais, gauti ekspertinę nuomonę. Mes tame posėdyje dalyvausime ir į pastabas reaguosime“.
Kiek kartų buvote susitikę su meru ir administracijos darbuotojais?
„Du kartus. Pirmą kartą, kai buvo parengti pirmieji eskizai. Atvažiavom kartu su vystytojo atstovais, buvome priimti Savivaldybėje, pateikėm pirmus eskizus, tarp kurių buvo ir visiškai tipinis pastatas. Išgirdom Savivaldybės atstovų nuomonę ir turgaus prekeivių nuomonę. Niekas nevyksta taip greitai, aš pats metus dirbu prie projekto. Po pirmojo susitikimo buvo daromi eskizai. Antras susitikimas įvyko antradienį prieš viešą svarstymą, buvo ir neoficialus pristatymas tarybai“.
Klausimas apie pastato šildymą.
Planuojamas šildymas siurbliais oras-vanduo arba oras-oras. Katilinės jokios nebus, siurbliai veikia elektros pagalba.
Kodėl fasade nėra medžio? Galvojame apie ilgaamžiškumą, priešgaisrinę saugą.
Norisi mūro spalvos ar medinių fasadų, o ne išvestinio svetimkūnio skalūno. Anksčiau pastatai Biržuose buvo mediniai, vėliau vyravo mūriniai molio plytų.
„Ačiū už nuomones. Gyvenimas keičiasi, nebegyvename pirkiose. Taip pat autobusų stotis, kultūros rūmai, ta pati aikštė yra sutvarkyti pagal naujesnės architektūros principus. Statome pastatą ne vienai dienai ir iš šiuolaikiškų medžiagų“.
