Nepalūžę, kariauti ir karo sąlygomis gyventi mokantys ukrainiečiai dalijasi praktine patirtimi. Ji itin vertinga daugėjant informacijos apie galimas arba tikėtinas Rusijos provokacijas pieš NATO šalis.
Liepos 23-24 dienomis Rivnės regione vyko tarptautiniai Ukrainos savanorių ugniagesių komandų ir Europos Sąjungos šalių priešgaisrinių gelbėjimo padalinių mokymai. Per dvi dienas daugiau nei 80 dalyvių iš Ukrainos ir Europos šalių vykdė bendrus veiksmus reaguojant į ekstremalias situacijas, keitėsi praktine patirtimi, tobulino profesinius įgūdžius.
Mokymuose (šį kartą – stebėtojų teisėmis) dalyvavo keturi vyrai iš Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos. Tarp jų buvo ir Ukrainoje dažnai besilankantis tarnybos viršininkas Giedrius Mociūnas. Su juo ŠR kalbėjosi apie mokymus, ukrainiečių nuotaikas artėjant žiemai ir neramias žvalgybos tarnybų žinias.
Rusų ataka mokymų poligone prie Kyjivo
Pasak G. Mociūno, jis ir komandos vyrai į Ukrainą vyko savanoriškai atostogų metu. Ugniagesiai buvo gavę asmeninius pakvietimus. Biržiečiai turėjo galimybę stebėti praktinius mokymų veiksmus – paieškos ir gelbėjimo iš po griuvėsių operacijas, medicininės pagalbos teikimą, reagavimą į miškų gaisrus užminuotose teritorijose.
„Išklausėme informaciją, stebėjome praktinius veiksmus, kaip reaguoti į oro pavojų dronų ir raketų antskrydžių metu. Kitą kartą jau galėsime vykti kaip dalyviai“, – sako iš Ukrainos parvykęs G. Mociūnas.
Mokymuose dalyvavo Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Ukrainos savanorių ugniagesių komandos.
Mokymai, kai dalyviai turėdavo susirinkti į vieną būrį, vyko uždarose, gelžbetonine uždanga apsaugotose patalpose.
Tuo metu, kai vyko mokymai poligone Rivnės regione, ataką patyrė prie Kyjivo esantis mokymų poligonas.
Jame, pasak G. Mociūno, vyko karinės technikos pristatymas.
Informacija apie atakos pasekmes – liūdna. Yra žuvusių, daugiau nei šimtas sužeistų.
Ruošiasi penktajai karo žiemai, patiria propagandos atakas
Ukrainiečiai ugniagesiai stipriai ruošiasi darbui artėjančios žiemos sąlygomis. Statomi hidrantai, rengiamos požeminių vandens linijų apsaugos.
„Sykiu ir ugniagesiams atsiranda naujų iššūkių. Tarkim, minas barstantys dronai. Dronas atakuoja objektą, išbarsto minas ir teritorija jau užminuota. Gelbėtojams tenka „išvalyti“ teritoriją – kiekviena komanda turi išminavimo įrangą… Karas žiaurėja, situacija sudėtingėja. Jie (ukrainiečiai – red.) išmoko kariauti, įprato gyventi ir dirbti karo sąlygomis“, – kalba Biržų savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas apie ukrainiečių rengimąsi galimam ilgam karui.
Pasak G. Mociūno, ukrainiečiai nepalūžę, tačiau stipriai atakuojami ne tik dronais, bet ir propaganda.
Jos poveikis – skaldantis visuomenę, sėjantis nepasitikėjimą politikais.
Situaciją Lietuvoje stebintys ukrainiečiai įsitikinę, kad lietuviai negali būti ramūs. Įvairių žvalgybos šaltinių žinios tvirtina apie realią provokacijų galimybę, veiksmus, kuriais siekiama atkirsti kelius, blokuoti ryšius su Ukraina.
Neabejojama, kad taikiniais pirmiausiai taptų Lenkija ir Baltijos šalys.
