Biržų ligoninę ir savivaldybę pasiekė žinia iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad Biržuose gali nelikti ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus.
Reanimacijos centrai – pas kaimynus?
Biržų rajono ligoninės likimas – itin opus klausimas. Kaip transliuojama iš oficialių institucijų, ligoninės teikiamų paslaugų apimtis priklauso ir nuo stacionaraus Chirurgijos skyriaus. Su jame atliekamomis operacijomis susijęs Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.
Sveikatos apsaugos ministro rugsėjo 5 dienos įsakyme galima perskaityti informaciją, kad Panevėžio apskrities rajono ligoninėse bus tik du intensyviosios terapijos (reanimacijos) centrai – Rokiškyje ir Pasvalyje.
Redakcijos žiniomis, Biržų ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus naikinti nesirengiama bent jau iki 2025 metų, kol ligoninėje bus stacionarus Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos (su LOR lovomis) skyrius. Tačiau, žvelgiant į SAM planus, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus, ko gero, nebebūtų prasmės stiprinti.
Daugiausia – ginekologinių mažųjų operacijų
Stacionarių Chirurgijos skyrių ligoninėse išlikimą lemia atliekamų didžiųjų operacijų skaičius.
Įstatymiškai didžiąja operacija laikoma tokia chirurginė operacija, kurios metu taikoma bendroji, regioninė arba laidinė nejautra, arba kvėpavimo palaikymas, jei kartu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
– operacijos metu atveriama viena iš pagrindinių kūno ertmių – pilvo (laparotomija), krūtinės ląstos (torakotomija) ar kaukolės (kraniotomija);
– operaciją atlieka daugiau nei vienas gydytojas (išskyrus anesteziologą);
– operacija kelia pavojų gyvybiškai svarbiems vidaus organams.
Mažosios operacijos orientuojamos į Chirurgijos dienos centrus.
Biržų ligoninėje atliekamų operacijų daugumą sudaro vadinamosios mažosios operacijos.
Tą rodo ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateikta apibendrinta informacija apie 2022 metų sausio – liepos mėnesiais Biržų ligoninėje atliktas operacijas.
Per minėtą laikotarpį Biržų ligoninėje buvo atliktos 529 operacijos, tarp jų 188 didžiosios ir 341 mažosios.
Iš viso atliktos 172 chirurginės (117 didžiųjų ir 55 mažosios), 221 ginekologinė (29 didžiosios ir 192 mažosios), 97 ortopedinės traumatologinės (35 didžiosios ir 62 mažosios), 31 otorinolaringologinė (6 didžiosios ir 25 mažosios) ir 7 kitos operacijos, tarp kurių – 1 didžioji.
Didžiosios operacijos sudaro 36 proc. visų sausio – liepos mėn. atliktų operacijų, o mažosios – 64 proc.
Net 42 proc. visų ligonėje atliktų operacijų sudaro ginekologinės operacijos. Iš 221 tokios rūšies operacijų net 192 (87 proc.) yra priskiriamos mažosioms. Mažosios ginekologinės – daugiau nei trečdalis (36 proc.) visų Biržų ligoninėje atliekamų operacijų.
Pasak medikų, tai dažniausiai neilgai trunkančios procedūros, priskiriamos dienos chirurgijai.
Operuoja visi trys ligoninėje dirbantys gydytojai ginekologai. Didžiąsias ginekologines operacijas atlieka ligoninės direktorius Petras Bimba.
Chirurgines operacijas intensyviai atlieka gydytojas Nerijus Ubartas. Apytiksliais operacijų žurnalo duomenimis, iš 170 operacijų apie 140 operacijų atlikta jam dalyvaujant.
Savivaldybės vadovai aiškinosi situaciją ir ligoninių veiklos rodiklius
Apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ketinimus dėl rajono ligoninės Reanimacijos skyriaus „Šiaurės rytai“ kalbino už sveikatos sritį atsakingą Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoją Audronę Garšvaitę.
„Tai yra tik ministerijos planas. Mes nusprendėme, kad nuo respublikinių gydymo įstaigų nutolusios Biržų ligoninės Reanimacijos skyrių reikia išlaikyti ir stiprinti. Juolab kad skyrius įrengtas geriau negu Rokiškyje, kur ketinama kurti intensyviosios terapijos centrą“, – sakė ŠR antradienį kalbinta mero pavaduotoja.
Apie Biržų ir kaimyniniuose rajonuose atliekamų operacijų skaičius vicemerė sakė nenorinti komentuoti. Savivaldybė neturinti žinių apie Pasvalio ir Rokiškio rajono ligoninių veiklos statistinius duomenis. Dėl to antradienį susitikti su Panevėžio teritorinės ligonių kasos vadovybe kaip tik buvo išvykęs meras Vytas Jareckas.
Pasak savivaldybės gydytojo funkcijas atliekančio Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, Reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyriaus veiklos ir operacijų skaičiaus sąsajų neįmanoma paneigti. Tačiau į Reanimacijos skyrių ligoniai patenka ne tik po operacijų, bet ir po nelaimingų įvykių ar, tarkim, sutrikus širdies veiklai.
„Argumentai, kad intensyvios terapijos skyrių išlaikyti būtina, būtų tokie pat, kaip ir dėl Chirurgijos skyriaus. Tarkim, „greitąją“ iškvietus į kokią nors Pučiakalnę, medikai ligonį į Pasvalį kažin ar sugebėtų atvežti per valandą, įskaitant ir kelionės pas ligonį laiką“, – sako K. Knizikevičius.
Anot jo, tik merui pamačius kaimyninių rajonų ligoninių veiklos rodiklius būtų galima spręsti apie ministerijos argumentus ir planus Pasvalio ligoninės stiprinimo naudai.
Statistika tiesiai iš Panevėžio TLK
„Šiaurės rytai“ pateikia iš Panevėžio teritorinės redakcijos gautą palyginamąją informaciją apie 2022 m. sausio-liepos mėn. duomenis atliktas operacijas Pasvalyje ir Rokiškyje.
Statistika rodo, kad stacionarių operacijų, po kurių ligonius tenka perkelti į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, daugiausia atliekama Biržų ligoninėje. Šioje ligoninėje daugiau ir didžiųjų operacijų (188), palyginus su Pasvalio ligonine (129). Pasvalyje didžiausias bendras per 2022 metų sausį – liepą atliktų operacijų skaičius (665). Tačiau šioje ligoninėje, kurioje ketinama kurti intensyviosios terapijos centrą, didžioji dalis operacijų (net 69 proc.) priskiriamos dienos chirurgijai.
Galima būtų sutikti su SAM ketinimu intensyviosios terapijos centrą kurti Rokiškyje. Pagal lentelėje pateiktus duomenis, čia daugiausia atlikta didžiųjų operacijų, kurių metu ligoniui taikoma nejautra, atveriama viena iš pagrindinių ligonio kūno ertmių ar kyla pavojus gyvybiškai svarbiems organams, tad būtina reanimacijos galimybė. Tačiau lieka atviras klausimas, kokiais argumentais grindžiamas planas, kad intensyviosios terapijos centras Pasvalio ligoninėje svarbesnis negu Biržuose.
Ką galvoja ligoninės direktorius ir ką išgirdo meras
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba SAM planus dėl intensyviosios terapijos centrų kūrimo, aplenkiant Biržų ligoninę, komentavo taip: „Sakau tiesiai – nustebino. Planas nesuprantamas ir dėl jo tiesiog net neturiu komentarų“.
Pasak ligoninės vadovo, pagal sveikatos apsaugos reformą, iki 2025 metų turėjo būti pereinamasis laikotarpis, per kurį išryškėtų rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, galimybių tendencijos. Dabar gi netikėtai atsiradęs ministro įsakymas dėl intensyviosios terapijos centrų kūrimo, tokią galimybę apskrityje numatant tik Rokiškio ir Pasvalio ligoninėms, sunkiai paaiškinamas logiškai. Dėl to nebuvę jokių preliminarių planų, jų svarstymų, pasitarimų, argumentų išdėstymo ir pan.
Pasak Biržų ligoninės direktoriaus P. Bimbos, tą pačią dieną, kai išleistas minimas ministro įsakymas, šalies dienraštis skelbė interviu su Rokikšio ligoninės direktoriumi Raimundu Martinėliu. Jis kalbėjęs, kad ketina plėsti Rokiškio ligoninės Reanimacijos skyrių, kad šis galėtų aptarnauti ir Biržų rajono gyventojus.
„Galima manyti, kad ministerija savo planą derino su direktoriumi R. Martinėliu. O mes tą įsakymą perskaitėme tik rugsėjo 6 dieną“, – sako Biržų ligoninės vadovas P. Bimba.
Iš Panevėžio TLK grįžęs meras V. Jareckas teigė įtikinamų argumentų dėl Pasvalio ir Rokiškio ligoninių išskirtinumo neišgirdęs.
„Tai yra ir politiniai dalykai“, – įsitikinęs meras. Anot jo, ankstesniuose reformos planuose buvo kalbama apie intensyviosios terapijos centrų kūrimą, tarp jų ir Rokiškyje. O dabar staiga atsiradę dar du centrai – Pasvalyje ir Visagine.
Skatins gydytojus, pirks tomografą
Pasak mero, savivaldybės komanda rengiasi susitikimui su sveikatos apsaugos ministru, rengia planus ligoninei stiprinti personalu ir įranga.
Viena iš skatinimo priemonių gydytojams pritraukti – mėnesinės išmokos prie atlyginimo padidinimas nuo 500 iki 700 eurų. Ketinama savivaldybės biudžeto lėšomis padėti ligoninei įsigyti kompiuterinį tomografą. Kompiuterinė tomografija dažniausiai yra skiriama tiems, kam prireikia skubios pagalbos, esant sunkioms galvos, nugaros traumoms, tyrimas leidžia itin greitai nustatyti gyvybiškai svarbius pažeidimus žmogaus kūne. Taip pat be tokios tomografijos būtų itin sunku atlikti būsimą chirurginę operaciją, kadangi reikalinga tiksli informacija ir diagnostika.
Sykiu meras V. Jareckas nori daugiau iniciatyvos iš ligoninės vadovo. Dabar gi tokios iniciatyvos ir pasigendama, o steigėjui dažnai esą sunku gauti informaciją apie operacijas, apie į kitas gydymo įstaigas išvežamus ligonius ir kt.
